Melžimo varžytuvės su optimizmo gaida

Melžimo varžytuvės mūsų rajone – beveik tradicinis renginys. Pieno ūkiais garsus Veiverių kraštas, į pienininkystę gilinasi Išlaužo, Ašmintos, Pakuonio, Balbieriškio, Jiezno ir kitų seniūnijų ūkininkai. Praėjusį savaitgalį įvyko respublikinio šviečiamojo renginio „Geriausi melžėjai“ turas. Varžytuvėms pasirinktas ne kartą konkursų „Metų ūkis“ (pirmoji vieta 2004 m. ir 2015 m.), Gražiausia sodyba (1997 m., 2003 m.) laurus pelniusio Vidmanto Petraškos pieno ūkis Mardosų kaime (Balbieriškio sen.). Geriausia rajono melžėja pripažinta Veiverių sen. ūkininkė Nijolė Litvaitienė, antroji vieta atiteko Deimanto Kairiūkščio ūkio melžėjai Danguolei Kučinskienei, trečioji – Daivai Veiverienei iš Giedriaus Masikonio ūkio. Ketvirtoji vieta teko Žydrūnui Blažukui iš Vidmanto Petraškos ūkio, penktoji – Išlaužo sen. ūkininkui ir veterinarijos gydytojui Ričerdui Janušai.

Kaip teigė šio konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos doc. Saulius Tušas, pokyčiai pasaulio ir šalies pieno rinkoje atsijojo kelio ieškančių, bet sustiprino motyvuotų gyvulininkystės ūkių pozicijas, žemdirbiai ėmė daugiau investuoti į verslo kokybę, gamybos kaštų optimizavimą. Tokie ūkiai, kaip V. Petraškos – šalies pienininkystės pagrindas. Dirbama laikantis mokslo rekomendacijų, investicijos motyvuotos, stabili verslo partnerystė.
Prieš keliolika metų iš tėvų perėmęs ūkį V. Petraška jau žino, kas pratęs tradiciją. Abi dukros pasirinkusios žemdirbiškas profesijas: vyresnėlė Vaida (2007 m. konkurso Mis ūkininkaitė finalininkė ir 2009 m. Mis Lietuva) – diplomuota geodezijos magistrė, dirbanti Vilniuje, sukūrusi šeimą, dažnai grįžta talkinti per darbymečius, jaunėlė Roberta – būsimoji veterinarijos gydytoja, namuose viena pati prižiūrinti nemažą bityną ir ketinanti po mokslų grįžti į tėviškę. „Viskas pasiekiama per mokslus ir darbą“, – tėvų pamokas kartoja dukros.
Melžėjų trūksta
– Rajono pieno ūkiuose stokojama beveik dviejų dešimčių melžėjų, – kalbėjo Prienų r. meras ir ūkininkas Alvydas Vaicekauskas, sveikindamas respublikinio šviečiamojo renginio „Geriausi melžėjai“ dalyvius.
Nors renginiui diena pasitaikė ūkanota, šiaurės rytų vėjas nuo Nemuno nešė stingdantį šaltį, melžėjų varžytuvėms tas įtakos neturėjo. Teorinė konkurso dalis vyko erdviame ūkininko kieme, o praktinė – šalto galvijų laikymo tvarte. Konkurso organizatoriams talkino (virė kavą, arbatą, vaišino karštu šiupiniu) Alytaus profesinio rengimo centro moksleiviai, kuriuos atlydėjo šios žemdirbių pamainą rengiančios įstaigos vadovas Vytautas Zubras. Beje, alytiškiai atsivežė ir varžytuvių dalyviams užuovėja tarnavusią palapinę, ir stalus bei kėdes. V. Zubras šmaikštavo, jog iki Antrojo pasaulinio karo dabartinis Prienų r. Mardosų kaimas priklausė Alytaus apskrities Antnemunio valsčiui, o nūnai buvusi Balbieriškio žemės ūkio mokykla prieš keletą metų tapo Alytaus PRC filialu.
„Geriausių melžėjų“ konkurso eigą koregavo vertinimo komisija – LSMU VA mokslininkai dr. S. Tušas, dr. Aldona Šimkienė, dr. Ramutė Mišeikienė, Kristina Odinienė ir Gediminas Gerulis. Jiems talkino ūkio šeimininkas V. Petraška, jo žmona Danutė, Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokytoja, ir dukra Roberta, LSMU VA trečiakursė, būsimoji veterinarijos gydytoja.
Žinių teorijos konkurse daugiausia balų surinko R. Januša, vėliau prisipažinęs, jog yra ne tik ūkininkas, bet ir diplomuotas veterinarijos gydytojas. Antroje konkurso „Geriausi melžėjai“ rungtyje (melžtuvo sanitarinis apdorojimas) nepralenkiama buvo ūkininkė N. Litvaitienė, ne kartą dalyvavusi (ir skynusi laurus) melžėjų varžytuvėse rajone ir šalies mastu. Melžimas aikštelėje geriausiai sekėsi D. Kučinskienei – ji surinko daugiausiai balų, tačiau pieną švariausia pamelžė N. Litvaitienė.
Konkurso dalyviai ūkio šeimininkams dėkojo už ramaus ir taikaus būdo juodmarges, kurios svetimų melžiamos lengvai „atleido“ pieną. Būsimoji veterinarijos gydytoja Roberta sakė atrinkusi „sukalbamiausias“ karves, kurios atėjo pakviestos vardais: Močia, Juodė, Kriaušė, Mėlynė, Ropė, Saulutė, Puta, Mija, Morka ir Uoga. Kiekvienas konkurso dalyvis, laikydamasis visų sanitarinių ir higieninių reikalavimų, turėjo pamelžti po dvi karves.
Kontrolė lygu pažanga
-Prienų rajone pienininkyste verčiasi 1366 asmenys, laikantieji 5751 karvę, – teigė Prienų r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis, – vyrauja šeimos ūkiai ir tai liudija šio verslo gyvybingumą.
-Pienininkystė stipri savo tradicijomis, – pastebi UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (GPK) Prienų r. skyriaus vadovė Lina Kriukelienė ir V. Petraškos pieno ūkį kuruojanti kontrolasistentė Onutė Oleškevičienė.
Pasak L. Kriukelienės, šalyje 2016 m. spalio 1 d. buvo 49 184 karvių laikytojai ir 293 585 karvės, iš jų 49,7 proc. kontroliuojamos. Prienų rajone gyvulių kontroliavimo sistemoje dalyvauja 120 ūkininkų, laikančių 2522 karves. L. Kriukelienės teigimu, savo pieno ūkio ateitį planuojantieji pripažįsta gyvulių produktyvumo kontrolės naudą. Pirmiausia – sistemingai nustatomi karvių pieningumo, pieno sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir kiti rodikliai, suteikiama informacija apie pokyčius, kurie gali būti ir atsitiktiniai, ir susiję su galvijų ligomis bei paveldėjimu. Be to, GPK sistema ūkininkui suteikia galimybę sutrumpinti karvės neproduktyvų laikotarpį, gauti daugiau ir sveikų veršelių, sudaryti tinkamą šėrimo planą, sumažinti pašarų sąnaudas, išvengti ligų, o svarbiausia – atrinkti pačius produktyviausius galvijus bandai papildyti.
– Pieno supirkimo kainos keičiasi ne ūkininko naudai, todėl labai svarbūs gamybos kaštų mažinimo ir taupymo rezervai, į kuriuos ne visi atkreipia dėmesį, – priduria kontrolasistentė O. Oleškevičienė. Jos teigimu, nuo pat ūkininkavimo pradžios GPK sistemoje dalyvauja V. Petraškos pieno ūkis. Pastaruoju metu šiame ūkyje kontroliuojama 70 Lietuvos juodmargių, kurių vidutinis produktyvumas – 5850 kg 4,13 proc. riebalų ir 3,22 proc. baltymų pieno. Ūkyje bandos pamainai auginamos 39 telyčios.
Kiti į „Geriausių melžėjų“ konkursą savo atstovus delegavę ūkiai taip pat dalyvauja GPK sistemoje. Pavyzdžiui, D. Kairiūkštis savo ūkyje laiko 53 kontroliuojamas karves, kurių vidutinis produktyvumas – 6390 kg (4,44 proc. riebalų ir 3,17 proc. baltymų). R. Janušos ūkyje kontroliuojama 31 karvė (produktyvumas – 5498 kg, 4,11 proc. riebalų ir 3,20 proc. baltymų), G. Masikonio ūkyje kontroliuojama 71 karvė, vidutinis produktyvumas – 5200 kg (3,89 proc. riebalų ir 3,21 proc. baltymų).
Pasak L. Kriukelienės, Prienų rajone ne tik GPK sistemoje dalyvaujantieji, bet ir kiti pieno ūkiai pastaruoju metu plečia bandas. Kitas dalykas – svarbu neprarasti saiko.
-Karvė labai jaučia žmogų, nori būti jo kalbinama, paglostoma, – pasakojo kelių dešimtmečių darbo gyvulininkystės ūkyje praktiką turinti ūkininkė, šiųmečio konkurso nugalėtoja N. Litvaitienė, – kita vertus, karvė – tai ūkininko piniginė.
„Geriausių melžėjų“ konkursas į V. Petraškos pieno ūkį sukvietė nemažai žiūrovų, suinteresuotų agrarinio sektoriaus plėtra asmenų. AB „Pieno žvaigždės“ Kauno regiono žaliavų vadovas Julius Bartkus sakė, jog kasdien iš V. Petraškos ūkio išsiveža po pusantros tonos pieno. Pastaruoju metu supirkimo kainos palengva kyla, o pasaulio rinkos žada šią tendenciją išlaikyti.
Konkurso dalyvius, šeimininkus ir organizatorius sveikino, prizų lietumi apipylė Prienų r. savivaldybės administracija, VĮ „Pieno tyrimai“, Lietuvos ūkininkų sąjungos rajono skyrius, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Ukmergės biofabrikas“, AB „Pieno žvaigždės“ ir kt.
Justinas ADOMAITIS