Bandome atspėti visatos paslaptis

Besidžiaugdami nuostabiu vasarišku rugsėjo oru Išlaužo sveikuolių klubo „Šventupė“ nariai, vadovaujami Svetlanos Batutis, surengė išvyką į Molėtus.
Į Molėtus mus atviliojo viena įdomiausių lankytinų vietų – Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Čia pirmiausia ir sustojome. Kadangi vykome į dieninę ekskursiją, o ne naktinio dangaus stebėti, tai pasinaudojom gido suteikiamomis astronominėmis žiniomis apie visatos paslaptis. Apžiūrėjome visas penkias sales, susipažinom su įvairiais atstumo ir laiko matavimo prietaisais, senoviniais kalendoriais, teleskopais, jų paskirtimi, meteoritais, turėjome galimybę rankose palaikyti tikrą kosminį meteoritą. Kino salėje žiūrėjome video projekciją su įvairiais visatos vaizdais, pajutom visatos begalybę, iš arti pamatėme dangaus kūnus, paslaptinguosius žvaigždynus. Po to pasikėlėme į 30 metrų bokštą, iš aukštai žvalgėmės po Aukštaitijos apylinkes, į ežerų duburius, apsuptus miškingų kalvų. Ir iš aukštai, ir pasivaikščiodami lauko ekspozicijose, grožėjomės gėlynais, apžiūrėjome kalendorinį didžiulių riedulių ratą – „saulę“.
Tolesnis maršrutas buvo Mindūnų kaimo Ežerų žvejybos kaimelis. Čia mus sutiko su maršu, dainomis ir kūrenamo laužo dūmu bei verdamos žuvienės kvapu. Mielos ir iškalbingos virėjos papasakojo mums apie žuvienei naudojamus prieskonius – žoleles, produktus ir kitus virimo triukus. Apie žuvienės skonį bylojo tai, kad visi prašėme kartoti.
Pailsėję prie pietų stalo, ėjome apžiūrėti Ežerų žvejybos muziejų. Čia sukaupta daugybė senųjų ir dabartinių žvejybos įrankių, šimtamečių luotų, varžų, bučių, tinklų ir net uždraustų įrankių: žeberklų, elektros žūklės aparatų, povandeninių šautuvų. Lino kelias ir visi jo apdirbimo prietaisai, taip pat žvejybos tinklai. Viskas buvo labai įdomu dar ir dėl to, kad profesionaliai ir išsamiai apie viską papasakojo Antanas Truskauskas. Dar supažindinęs mus su judančiomis, prisistačiusiomis ir S.Paltanavičiaus balsu kalbančiomis žuvimis A.Truskauskas nuvedė į Medžioklės ir gamtos muziejų, kur aprodė savo asmeninę trofėjų, iškamšų kolekciją, surinktą iš medžiojusio penkiuose žemynuose vilniečio. Čia aikčiojom nuo eksponatų gausos ir įvairovės: stumbras, bizonas, raganosis, liūtas, meška, briedžiai… ir taip kelios eksponatų salės! Su visais trofėjais buvome supažindinti, papasakota apie juos.
Nuvykome į Labanoro regioninį parką išbandyti savo jėgas kopiant į aukščiausią apžvalgos bokštą Lietuvoje. Ne visiems pavyko sraigtiniais laiptais pakilti į 36 m aukštį, o pakilusieji virš medžių viršūnių turėjo galimybę savo akimis iš paukščio skrydžio žavėtis kvapą gniaužiančiais Aukštaitijos vaizdais.
Prie Molėtų mus pasitikusi ir visą laiką lydėjusi gidė Rūta dar neleido važiuoti namo, kol nesusipažinom su miestu. Pasivaikščiojom miesto skulptūrų parke, prie ežero gražiai įrengtame paplūdimyje, kur vyksta miesto šventės. Miesto centre apžiūrėjome žydų namus, stebuklingai išlikusius per du miestą nusiaubusius gaisrus. Su dideliu susidomėjimu klausėmės istorijų ir legendų, pasakojamų gidės.
„Pabendravę“ su kosmosu ir visais kitais Molėtų stebuklais, jautėmės pilni gerų įspūdžių. Kaip visada, skandavom „AČIŪ“ Svetlanai, Stasei ir laimingai mus vežiojusiam vairuotojui.
Aldona Andriuškevičienė
Klubo narė