Kas būtų, jei nebūtų rudens? Kaip pailsėtų akys, jei savo žvilgsnio negalėtume paskandinti tarp margaspalviais lapais šviečiančių medžių šakų? Liūdėtume. Bet gamta pasirūpina viskuo. Mums belieka tik ją pažinti ir saugoti. Gal todėl ir Mokytojų diena minima ne beprotiškai šuoliuojantį pavasarį, o santūrųjį rudenį, leidžiantį giliau pajusti gyvenimo gilumą. Kaip tai padaryti? Keliauti.
Balbieriškio pagrindinės mokyklos metodinės tarybos iniciatyva kiekvienais metais mokyklos mokytojai vyksta į pažintinę kelionę.Šį kartą mokytojų kolektyvas lankėsi Dzūkijoje. Gražus tai kraštas. Reikia tik atviros širdies, ir nepakartojamo grožio vaizdai ilgam išlieka atminty. Ar žinote, kaip Marcinkonių krašto dzūkai matuoja atstumą? Ne kilometrais, o kalneliais. Už daugybės tokių kalnelių sustojome prie vieno šlaito ir apstulbome – prieš mus tęsėsi Čepkelių pelkės plynė, toliau pušaitėmis apaugęs raistas. Sunku suvokti, kad tokiame miške, kur smėlio kalneliai gaudo vienas kitą, gali plytėti garsiausia Lietuvos pelkė. Netikėta, įspūdinga, įdomu.
Plaučius išvalę grynu miško oru, šiek tiek apsvaigę nuo gailių kvapo, pamaloninę gomurį dar vis randamomis miško gėrybėmis – bruknėmis ir mėlynėmis, lankėmės Lino ir Egidijaus Černiauskų sodyboje, kurioje vykdomos kulinarinio paveldo edukacinės programos ir degustacija. Valgėme skanų troškinį, gėrėme karštos arbatos, skanavome grikių pyrago. Sužinojome, kaip tokiai grikių bobai – taip vadinamas pyragas – malami grikiai.
Aplankėme garsiąją Merkinės piramidę, kiekvienas savaip įvertindamas neįprastas erdves. Vaikščiojome Panaros kaime įsikūrusios Pilnų namų bendruomenės takais, šnekučiuodamiesi apie tai, kad žmogaus tobulėjimo galimybės neišsemiamos, o keliai tam nesuskaičiuojami. Nors oras šią dieną mūsų nelepino šiluma, visą dieną dulksnojo lietus, tačiau širdis džiaugėsi matydama gražiai tvarkomas aplinkas, šiluma dvelkiančią maldai ir susikaupimui skirtą koplyčią, jaučiant ore tvyrantį džiovinamų vaistažolių kvapą.
Tokia edukacinė diena, leidžianti prisiliesti prie savo tautos ištakų, atskleidžianti krašto gamtos grožį, kuris padeda žmogui pakilti, ne tik nuima kasdienę įtampą ir suteikia energijos naujiems iššūkiams, bet ir ilgam išlieka atminty.
„Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana“ – A. Einšteinas.
Mokytojos Irena Liutkevičienė
ir Reda Valančienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).