Rinkimų skrydis virš Devynbėdžių lizdo

Neatsakyti klausimai apie teisingumą, valdžią, demokratiją…

Anot DELFI portale išspausdinto straipsnio, Prienų miestas ruošiasi skrydžiui, o Lietuvos šiuo metu laukia kitas skrydis – Seimo rinkimai.
Liejasi esamų ir būsimų politikų pažadai, vilionės – mokesčius sumažinsim, pensijas padidinsim, korupciją išnaikinsim, vienas ,,bando“ net rožinį autobusiuką moterims atvairuoti, kitas užmiršta savo teistumą, todėl šalinamas iš rinkimų traukinio… Štai vietos kandidatas į Seimą, manipuliuodamas juokingais motyvais, pateikia siūlymą savivaldybės Tarybai uždrausti prekiauti alkoholiu visose prekybos vietose (net Rugsėjo 1-ąją leidžiama prekiauti alkoholiu viešojo maitinimo įstaigose) rinkimų dienomis, tačiau dar juokingiau, kad kitam posėdžiui jau teikiamas pasiūlymas tokį sprendimą panaikinti. Taigi turim jau mums įprastą situaciją – iš ryto viena nuomonė, vakare – jau kita.
Taigi, „politinė leksika yra taip sukurta, kad melas skambėtų tikroviškai, žudymas – garbingai, o paprastas vėjas atrodytų stiprus“ (Džordžas Orvelas).
Ko gero, kaip niekad anksčiau, pretendentai į valstybės valdžią šiemet pamėgo seniūnijų ir bendruomenių šventes, atlaidus bažnyčiose – nenuostabu, visur žmonės geri, visur labai linksma, bendravimas malonus, nuotraukos gražios. O ir atsakinėti į nemalonius klausimus nereikia, tad užtenka pačių organizuotose spaudos konferencijose save pagirti ar užpirktoje žiniasklaidoje pasirodyti, kaip gera Prienuose, tad kam dar susitikinėti su rinkėjais akis į akį? O jei paklaus, kaip žurnalistė Daiva Žeimytė ,,Žiburio“ gimnazijoje vykusiame ,,Balsuok atsakingai“ rinkėjų susitikime su kandidatais, ką deklaruoja mūsų Konstitucijos pirmasis straipsnis, arba kodėl Prienuose šiluma vis dar viena brangiausių? Ką atsakysi…
Tad ir tenka rinkėjams su savo kai kuriais renkamaisiais tik per spaudą bendrauti, o taip knieti jiems patarti „pasiskolinti“ Estijos reformų partijos šūkį ,,Šlovė protui, gerovė namuose“, kai ko ir paklausti. Juk nenormalu, kai atotrūkis tarp valdžios ir paprastų žmonių vis didėja ir didėja, kai valdžiažmogiai sprendimus priiminėja neatsakingai, nekompetentingai, nepaklausę žmonių nuomonės ir pan.
Sprendimai pagal ,,konpetenciją“…
Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą, numatant, jog valdžios priimti sprendimai turi būti teisėti ir teisingi, tarnauti žmonių gerovei.
Savo ankstesniuose straipsniuose – ,,Kai įstatymas ne karalius….arba rūpinimasis žmogumi yra veiksmas, o ne idėja“, (,,Gyvenimas“, 2015-10-14, Nr.79,), ,,Kai(p) valdžios vyrai auksinį namą statė“ (,,Gyvenimas“, 2016-01-09, Nr.2) ir kt. – kėliau kai kurias nesprendžiamas ar netinkamai išspręstas itin opias savivaldybės gyventojams problemas. Deja, šie straipsniai gal ir būtų likę visai be dėmesio, jei ne redakcijos noras išklausyti dėl šilumos problemų ir kitą pusę ar, manding, patirtas gėdos jausmas, prisiminus sunaikintas žydų kapines Prienuose, kurie ir privertė vietos valdžią atsakyti į užduotus klausimus apie šilumos ūkį, taip pat nedelsiant ištaisyti jau patvirtintą rajone esančių kapinių sąrašą.
Nekartosiu nuolat gyventojams kylančių klausimų dėl šilumos kainų Prienuose, jos vis dar tebesipuikuoja didžiausių kainų Lietuvos dešimtuke, nekelsiu klausimų ir dėl naujų vietinės rinkliavos dydžių už atliekų tvarkymą nustatymo, nors teismai seniai priėmė atitinkamus sprendimus, o dabar dar ir Atliekų tvarkymo įstatymas tai padaryti įpareigojo.
Šiuos klausimus valdžiai, neabejoju, užduos prokurorai ir teisėjai, tegu šiandienos darbotvarkėje būna kiti straipsniuose minėti, tačiau taipogi ,,užmiršti“ klausimai:
– Ar naikindama keleivinių autobusų maršrutus, savivaldybė teisėtai ir pagrįstai keleivius vežios atitinkamais maršrutais mokykliniais autobusais? Ar tokie autobusai kursuos ir mokinių atostogų metu? Kada ir kaip bus įgyvendinta rinkimų programoje žadėta ,,socialinio taksi“ idėja?
– Kas ir kaip atsakys pagal ,,konpetenciją“, pasak darbiečių rinkiminio šūkio, už nekompetentingai organizuotą socialinio būsto statybą 2007 -2009 metais Prienuose, t.y. pastatytą ,,auksinį“ namą Prienuose, juk toks ,,auksinis“ namas (4,9 milijono litų) – tai ne auksiniai šaukštai ir šakutės Lietuvos kariuomenei už 4 tūkstančius eurų, sutikite, čia daug rimčiau?
– Kada bus įteisintos seniūnijų ir kaimų ribos bei jų pavadinimai? Specialiajam teritorijų planui parengti išmokėta ES parama apie 40 000 Eur, planas patvirtintas, Vyriausybės nutarimo šiuo klausimu iki šiol nėra?!
Atidžiau peržiūrėjus naujesnius savivaldybės sprendimus bei susipažinus su panegirika paskelbtais atliktais darbais, iškyla naujų klausimų:
– Ar, perdavus neatlygintinai autobusų stoties pastatą Prienų butų ūkiui, logiška, teisėta ir moralu dabar jį atgal išsipirkinėti už 40 000 eurų?
– Ar apleistų, nenaudojamų žemės sklypų bei jų savininkų sąrašas sudarytas teisėtai ir sąžiningai? Galėčiau nurodyti praleistus tokius sklypus…
– Ar gali būti pripažinti lankytina vieta kone griuvėsiais tapę buvusio Prienų karinio miestelio pastatai? Padedu ir atsakyti – būtina, nes nuo čia prasidėjo sovietinė Lietuvos okupacija, čia buvo laikinas Prienų žydų getas, neprižiūrimi pastatai griūva, tad gal šis sprendimas bus tiesioginis akstinas juos tvarkyti. „Nejaugi nieko negalima padaryti?“ – tokį klausimą ne kartą yra uždavę ir miesto bei karinio miestelio teritorijoje įsikūrę Prienų gyventojai. Galbūt iš tiesų trūksta principingumo, politinės valios, noro ar tos ,,konpetencijos“?
Skaitant savivaldybės patvirtintą lankytinų vietų sąrašą, kyla ir kitų pastebėjimų – kada bus išspręstas stribų, palaidotų sovietų karių kapinėse Prienuose, kapų pažymėjimo klausimas (spec. užrašas, inform. lenta ar pan.)? Kaip sąrašo rengėjai rado Mikailiškio kaimą Šilavoto seniūnijoje, jei tokio kaimo Prienų rajone apskritai nėra (štai ką reiškia laiku nenužymėti kaimų ribų!), o taip nuo seno vadinama Mikališkio koplytėlė yra Stuomenų kaimo Koplyčios gatvės pabaigoje? Dar keisčiau, kai du Kryžiai su koplytėle ir Nukryžiuotojo skulptūrine grupe sąraše nurodyti kaip koplyčios, nors jie yra Pakuonio bažnyčioje (žr. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 721).
Klausimų sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti….
Ką darai, daryk gerai
Be abejo, reikia tik pasidžiaugti, kaip pažymėjo vienoje spaudos konferencijoje administracijos direktorius Egidijus Visockas, jog ,,valdantieji sėkmingai administruoja savivaldybės finansus“, galbūt todėl kai ką ir materialaus bei matomo visiems pavyko šiai valdžiai nuveikti. Tarp  gerų ir svarbių darbų buvo įvardinti: vaikų aikštelė ir teniso kortai Prienuose, antroji grupė Skriaudžių vaikų darželyje, net ir viešasis tualetas Prienų autobusų stoties patalpose.
Aš dar pridėčiau sklandytuvą Prienų transporto žiede, o ateityje valdžia dar pažadėjo – bus baseinas, stadionas, apšiltinta Nemuno mokykla, kurioje kažkas kažkada bus, o galėjo būti tikrai modernus socialinių paslaugų centras, skirtingai nuo ankštose patalpose už didžiulius ES pinigus dabar įsikūrusio, sporto aikštynas prie tvenkinio, nauja irklavimo bazė ir t.t.
Kaip sako japonų patarlė ,,Vizija be veiksmo yra tik svajonė, veiksmas be vizijos – košmaras“, tačiau norėtųsi nusileisti ant žemės ir valdžios paklausti:
– Kam ir kur buvo išleistos Prienų rajono savivaldybės 2015 m. ,,sutaupytos“ 1,29 milijono eurų lėšos (LR Seimo audito komiteto ataskaitos duomenys) nepasiturinčių asmenų socialinės paramos sąskaita?
– Kiek kainavo savivaldybės biudžetui sklandytuvo muliažo, vaikų žaidimo aikštelės, teniso kortų įrengimas? Ar vaikų žaidimo aikštelė atitinka visus higienos normų reikalavimus, man regis, ji tikrai yra per arti automobilių parkavimo aikštelės? Kodėl užmirštos žaidimų aikštelės vaikų darželių teritorijose?
– Kokie bus naujo stadiono futbolo aikštės matmenys bei konkreti aikštės danga?
– Kada bus sutvarkytas sporto aikštynas šalia „Žiburio“ gimnazijos ir „Ąžuolo“ progimnazijos? Kalbama, jog 2015 m. iš valstybės biudžeto Seimo nario A.Palionio dėka buvo skirta 87 000 eurų šio aikštyno tvarkymui, bet tie pinigai nukeliavo kitur…
– Ar bus vystomas Pociūnų aviaturizmo centro projektas (jau investuota apie 2,3 milijono litų, o gal ir daugiau), ar bus apsiribota tik parodomaisiais mero nuleidimais parašiutu?
– Kada atgims naujam gyvenimui „Revuonos“ viešbučio pastatas? Ar žodžiai apie investicijų pritraukimą, darbo vietų kūrimą, panaudojant ES lėšas, taip ir liks tik žodžiais? Vien papusryčiauti su verslininkais tikrai neužtenka. Lietuvai liko vos penkerius metus ,,melžti“ ES. Kas po to? Kaip ir iš ko gausime maždaug trečdalį valstybės biudžeto, dabar užpildomą iš ES paramos, kai tų pinigų nebebus? 2021-ieji ateis taip pat greitai, kaip ir pernai gimusieji ateis į pirmą klasę.
Ir dar vienas klausimas – kas galėtų normaliai paaiškinti, kodėl aukščiausią kategoriją gavusio Prienų rajono savivaldybės kultūros ir laisvalaikio centro vadovas, ,,pasak mero, <…> atleidžiamas iš pareigų dėl nesugebėjimo tinkamai atlikti jam pavestas pareigas.“? Kadangi Prienų KLC audito 2016 m. ataskaita taip ir liko kažkodėl nepaviešinta, kas galėtų paneigti, jog tokį mero sprendimą nulėmė tai, kad Prienų KLC vadovas išdrįso mero pareikalauti apsimokėti už vykusį partinį vakarėlį kultūros centro patalpose…

Viską lemia kadrai?
Viename iš savivaldybės posėdžių po Tarybos nario A. Vaidogo pasisakymo bei pastebėjimų, esą savivaldybėje vieni dirba už tris ir yra „smaugiami“, o kiti tik vaikšto, meras taip pat emocingai pareiškė užtarti nesistengiąs nė vieno, o savo partiečiams keliąs dar didesnius reikalavimus, ir pabrėžė, kad visi, kurie nesistengs, netinkamai aptarnaus žmones, savivaldybėje nedirbs.
Taigi prajuokino! Labai taikliai šiuo klausimu yra konstatavęs žurnalistas Rimvydas Valatka, kad jau senokai „politikoje, taip pat ir savivaldoje, kaip bebūtų gaila, galioja tos pačios taisyklės: nereikia nei geriausio, nei gero. Su tokiais vienas vargas. Svarbiausia, kad būtų savas, lojalus. Ir pigus“.
O, pasirodo, net ir tokius darbuotojus reikia kontroliuoti, kad ir atskiriant juos atitvaru, žmonių pramintu „šlagbaumu“, verčiant juos žeminančiai pasižymėti metalinei dėžutei kiekvieną dieną, lyg peržengiant kokį Rubikoną.
Ar bent kas, nors kiek išmanantis šiuolaikinės vadybos principus, gali patikėti, kad tokia sistema padės geriau kontroliuoti savivaldybės darbuotojų darbo efektyvumą, skyrių apkrovimą, kad atlikta darbo krūvių analizė padės pagerinti interesantų aptarnavimą? Tikrai, ne. O kur ir kada nuolat visų valdžių žadamas ,,vieno langelio“ principas?
Nors „šlagbaumas“ savivaldybei kainavo nepigiai – apie 17 000 eurų – gaila ne pinigų, gaila, kad per 25 laisvės metus taip ir neįsisąmoninta, kad darbo drausmę organizacijoje užtikrina pirmiausia geras darbo organizavimas (vadovas), antra, darbuotojų skatinimas (moralinis ir materialinis) ir tik paskiausiai – nuobaudos, kad kompetencija ir motyvacija yra vertingiausios darbuotojo savybės, kad tokių barjerų įrengimas yra tik smėlio pilių statymas ir nieko daugiau.
Piliečio „ugdymas“ per antidemokratiją
Dabar – apie pilietiškumą. Savivaldybė kviečia mokytojus ir moksleivius į pilietiškumo pamokas, kur žada parodyti filmą apie Prienų rajono savivaldybę, pateikti informaciją apie Prienų rajono savivaldybės struktūrą ir veiklą, supažindinti su elektronine balsavimo sistema (didžiausias XXI a. pasiekimas?!), tačiau ką pirmiausia pamatys mokiniai? – tą patį šlagbaumą, atitveriantį valdžią nuo eilinių piliečių.
Labai tikiuosi, kad jauni žmonės, tai pamatę, suvoks, jog ne draudimuose ir valdžios kabinetuose slypi patriotizmas, o tik laisvų piliečių širdyse, ypač jei tekę girdėti Platoną: ,,Piktadarių valdžia – tai bausmė už pilietinį pasyvumą.“
Būtų labai šaunu, kad savivaldybėje moksleiviai ne tik balsavimo mygtukus paspaudytų, bet galėtų taip pat išgirsti, kad vienas iš pilietinės visuomenės bei demokratijos instrumentų – galimybė teikti reikalavimus (siūlymus) valdžiai – peticijas, sužinotų, kaip šia konstitucine pilietine teise naudotis, t.y. realizuoti savo teises dalyvauti savivaldybės ir valstybės valdyme.
Tačiau netikiu, kad išgirs, lygiai kaip savivaldybė neišgirdo mano pateiktų siūlymų viešinti visus savivaldos institucijų teisės aktus, nors Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad ,,teisė negali būti nevieša“, tai deklaruoja ir savivaldos principai, o ir visiškai nesuprantamas savo veiklos maskavimas, keliantis esminį klausimą: kam reikia slėptis, jei viskas pagal įstatymus? Asmenų duomenis juk galima nuasmeninti, kaip tai daro teismai.
Neišgirdo savivaldybė ir mano siūlymo paskelbti atitinkamas medžių rūšis saugotinomis, todėl ir toliau privačiose namų valdose savininkai gali kirsti visus medžius be jokių leidimų.
O siūlymo rinkliavą už šiukšles skaičiuoti ne tik pagal plotą, bet ir pagal faktinį atliekų kiekį (kad tai reikia daryti, konstatavo ir teismai) – kaip maro atsikratė, mero teikimu, pažeidžiant atitinkamas savivaldos įstatymo normas bei reglamentu nustatytą tvarką, net nesvarstė.
Štai jums ,,atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis“ (ištrauka pagal Konstitucijos preambulę).
Kaip rašė teismo nutartyje vienas Vilniaus teisėjas, ,,žvelgiant į valdančiuosius, kurie save laiko visuomenės elitu, atrodo, kad didžiajai daliai jų žodžių sąskambis teisinė valstybė yra toks pat įstabus ir nesuprantamas, kaip Mambu – jambu genčiai skardinė nuo konservų. Įstatymų vykdymas virto į išmaldos prašymą. Ar gali išmaldos prašytojas spręsti apie garbę išmaldą duodančiųjų?“
Kas ir kaip atsakys šiam teisėjui? Deja, šiuolaikinės politinės ,,klasikos“ teigimu, ,,etika ir moralė yra ne šio pasaulio dimensijos.“
Ir vis dėlto aš tikiu, jog tie moksleiviai, kurie dalyvauja atidengiant seniūnijose atminimo lentas Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams ir savanoriams, tikrai užaugs dori, pilietiški ir patriotiški.
Devynbėdžiai tikisi atsakymų ir laukia teisingumo
Ar ir vėl savivaldybė atsitvers tylos siena? Daugiau negu keista, kai garbingi kraštiečiai jau kelintą kartą vietos spaudoje teiraujasi valdžios, kas ir ką stato ties buvusios ,,Žiburio“ gimnazijos kalneliu, o valdžia vis tyli…
Straipsniai spaudoje lėmė, o gal taip sutapo, kad pagaliau buvo pradėti tvarkyti Jiezno savanorių kapai (tikiu, kad iki 2018 m. vasario 16 d. savanorių kapinės Jiezne bus visiškai sutvarkytos), bus restauruojamas Kęstučio paminklas Prienuose bei sutvarkyta jo aplinka, kuri vilios vietos lankytojus bei miesto svečius (,,surasta lėšų ir LDK Kęstučio paminklo renovacijai (19 074 eurai)“ E.Visockas))“.
Priminsiu, kad LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 12 p. deklaruoja viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principą – ,,Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą“.
„Daugiau viešumo ir demokratijos, kalbant politine kalba. Arba, kad tas mitinis darinys Valstybė, tas abstraktus šaltas cementinis dramblys kartais pabandytų prisėsti šalia ir kaip vaikui daug ką paaiškinti ir papasakoti, su tavim kalbėtųsi, kalbant žmogiškai. Bet ji to nedaro“,- savo FB paskyroje rašė dainininkas Marijonas Mikutavičius.
Tad kuo mus šiandien pavertė cementinis dramblys? Rinkimų proga siūlau visiems kandidatams perskaityti K.Sajos pjesę ,,Devynbėdžiai“, šios pjesės pastatymą 1977 metais teko laimė matyti Panevėžio dramos teatre.
Man ir dabar kelia nuostabą, kaip tuo laikmečiu, prieš 40 metų, tą raudonąjį jautį Klemensą pavyko prastumti pro sovietinę cenzūrą. Tad nėra ir ko stebėtis, kodėl tuomet „Devynbėdžiai“ turėjo tokį pasisekimą. O kaip dabar? Ką dabar jautis, kuris uždraudžia muziką ir trypia pasitikėjimą vienas kitu bei sėja bjaurias abejones žmogumi, neša ant savo ragų? Matyt, kad trumpalaikius blizgučius ir apgaulę?
Tad ir neišvengiamas klausimas – kas ir kada į Prienus atgabeno raudonąjį jautį Klemensą, kad dauguma rajono žmonių tapo tikrais devynbėdžiais?
Atsakyme slypi trys tiesos – nematyto masto socialinė neteisybė, teisingumo stoka ir prarastas pasitikėjimas valdžia – jos visos pagrįstai atspindi dabartinę politinę tikrovę.
O pabaigai keli išminties krislai.
Apie teisingumą: „Justitia est fundamentum regnorum“ – „Teisė (Teisingumas) yra valstybių pagrindas.“ Tą Senovės Romos imperijos laisvieji piliečiai suprato jau mūsų eros pradžioje.
Apie valdžią: ,,Visi žmonės gimsta lygūs ir turi nepaneigiamą teisę į gyvybę, laisvę ir laimės siekimą. Šioms teisėms užtikrinti yra sukuriama valdžia. Jei tik kuri nors valdžia pradeda naikinti šias laisves – žmonės turi teisę panaikinti tokią valdžią. ,,Kai neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga.“ (JAV prezidentas Tomas Džefersonas, 1743-1826).
Apie demokratiją: ,,Demokratija negali tapti daugumos diktatūra“ (Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, 2016 m.)
Paprasta, teisinga ir kaip visad aktualu. Jei tas tiesas išmoksime, išvengsime ir klijuojamų ,,Klemenso blizgučių“, ir ,,Didžiosios sesers manipuliacijų bei psichologinio teroro ligoninėje, kurios tvarka pasirodo esanti griežtesnė negu kalėjime, o pacientai – protingesni už pasaulio išmintinguosius, tik užguiti žiauriosios seselės; tada niekam nereiks maištauti prieš sistemą ar ginti bejėgius ligonius“ (pagal Ken Kesey knygą ,,Skrydis virš gegutės lizdo“).
O tada galėsime visi kartu, lyg šventėje susirinkę, iš širdies traukti Marijono dainos žodžius ,,Aš tikrai myliu Lietuvą…?“. Ir palinkėti vieni kitiems TIKRO skrydžio – į sąžiningą, protingą ir teisingą Lietuvą!
Audrius Narvydas