Nijolė Rinkevičienė:
– Nežinau, ką reikės rinktis – visi žada, bet niekas neištesi. Balsuodama atkreipsiu dėmesį ir į partijos programą bei užmojus. Galbūt trūksta informacijos, o gal aš ir pati per mažai domiuosi, kad net nežinau, koks mano palaikomos partijos kandidatas bolotiruojasi Prienuose. Juk anksčiau pašto dėžutės plyšdavo nuo lankstinukų gausos, o dabar nežinome, net iš kelių kandidatų turėsime rinktis.
Anelė Lingevičienė:
– Rinksiuosi iš tų, kurie dar nebuvę Seime, bei jaunesnius, išsilavinusius, protingus, mąstančius į priekį ir, mano manymu, sąžiningesnius. Aišku, kandidatas man turi būti žinomas – aš turiu būti daug girdėjusi apie jį ir mačiusi jo nuveiktus darbus, žinoti, ką jis daro dėl Lietuvos ir visų žmonių. Tikrai nebalsuosiu už tą, kuris nežinia iš kur „atskrido“.
Kristina Mickevičienė:
– Netikiu, kad rinkimai vyksta sąžiningai – daug kas yra nuspręsta iš anksto, todėl nežinau, ar eisiu balsuoti. O ir išrinkti Seimo nariai nedaug ką vieni gali padaryti – yra priklausomi nuo kitų. Rinkčiausi tą, apie kurio darbus ir pastangas jau žinau, nesvarbu, kur jis buvo aktyvus – Seime ar gimtajame kaime. Reklamos per televiziją, radiją, internete yra daug, bet jei per daug tuo nesidomi, tai apie vietinius kandidatus nežinai beveik nieko.
Antanas Kneižys:
– Į rinkimus neinu, nes nemanau, kad esame laisvi. Tarybiniais metais gyvenome politiniame kalėjime, o dabar, atėjus laisvai Lietuvai, mus pasodino į ekonominį kalėjimą. Ir tai didesnis kalėjimas, negu buvo. Tik jo sienos atviros: nepatinka – gali pabėgti.
Balsuočiau, bet net gerai nežinau, kokie kandidatai yra išsikėlę. Gaunu lankstinukų, bet, be partijų programų, kurios visos vienodos, ten nieko nerašoma apie patį kandidatą, o man svarbiausia, iš kur jis kilęs, kokios jo asmeninės savybės. Argi iš kito krašto atvažiavusiajam gali rūpėti mūsų reikalai? Mums atstovauti turi vietinis, gerai pažįstamas ir žinomas žmogus, iš kurio būtų galima pareikalauti atsakomybės.
Violeta Mikelionienė:
– Labai sunku apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti, nes dauguma jų „išlindo“ tik prieš rinkimus. Visi žada tą patį, visų programos vienodos, o ir pakliuvę į Seimą, sėdi už kitų nugarų. Gaila, kad nematyti naujų, padorių žmonių. Todėl greičiausiai rinksiuosi iš tos partijos, kurios atstovus matau dirbančius man tinkama linkme, žinau apie jų nuveiktus darbus.
Aldona:
– Pirmiausia noriu daugiau žinoti apie kandidato asmenines savybes, o tai, kas rašoma lankstinukuose, gali būti ir netiesa. Aš noriu balsuoti už tą, kurį pažįstu, žinau, ką jis veikė ir veikia. Jei žmogus jaunas, turime žinoti, ar jis aktyvus, ar yra sąžiningas. O tie, „iš Mėnulio nukritę“, šansų laimėti neturi. Žmonės jau nebėra kvailiai ir supranta, kad ne visais pažadais galima tikėti, juk ne nuo jo vieno viskas priklauso. Tikiu, kad Dievas apšvies rinkėjų protus, ir mes išsirinksime tinkamą Seimo narį.
Kalbino ir fotografavo Laima Duoblienė












Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).