„Mes esame“ – būkime matomi visoje Lietuvoje!

„Ne kartą įsitikinome, kad ne mūsų negalia, o aplinka tam tikrose situacijose žmones daro neįgaliais. Ne tik mus, turinčius fizinę negalią, bet ir vyresnio amžiaus žmones ar mažus vaikus auginančias šeimas. Taigi neabejotina, kad aplinkos pritaikymas yra esminis daugelio žmonių gyvenimo kokybės faktorius“, – teigia viešinimo kampanijos „Mes esame“ organizatoriai: Lietuvos žmonių su negalia sąjunga ir Lietuvos neįgaliųjų draugija, rugsėjo 14 -tąją pakvietusios visas neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas prisidėti prie viešinimo kampanijos, kuri atkreiptų visuomenės dėmesį į opias problemas.

Prie šios visoje Lietuvoje vykdomos akcijos aktyviai prisidėjo ir Jiezno žmonių su negalia sąjungos nariai, vadovaujami pirmininkės Augenijos Stoškuvienės. Į apskritojo stalo diskusiją aptarti tai, kas neramina, ir pasidžiaugti tuo, kas nuveikta žmonių, turinčių fizinę ir kitokią negalią, labui jie susirinko Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre. Į diskusiją buvo pakviestas ir Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, vyr. bibliotekininkė Vilma Trabuševskienė, kultūros centro direktorė Dalė Vertinskienė.
Matyt, kiekviename mažesniame miestelyje, gyvenvietėje ar mieste yra savi „skauduliai“, kurie labai aktualūs neįgaliesiems. Apie juos ir kalbėjo sąjungos pirmininkė Augenija, kiti aktyvūs nariai. Jie pasidžiaugė labai gražiai sutvarkyta Gedimino gatve, tačiau išsakė pastabų dėl šaligatvių Vilniaus gatvėje, vedančioje į senąsias kapines, ir dėl važiuojamosios kelio dangos į naująsias kapines.
Pasak pirmininkės, į daugumą įstaigų Jiezno mieste patekti patogu, tačiau sunkiau – į seniūniją ir biblioteką, nors ši įsikūrusi renovuotuose kultūros namuose. Ypač aktualus ir labai rūpimas klausimas žmonių su negalia sąjungos nariams buvo vandentiekio ir kanalizacijos įvedimas į savivaldybės panaudos teise jiems skirtas patalpas, esančias Basanavičiaus g. 11 pastate. „Tikimės savivaldybės administracijos geranoriškumo“, – išsakė viltį pirmininkė.
Gerų naujienų turėjo seniūnas. Jis teigė, kad „ledai pajudėjo“ dėl sąlygų pagerinimo panaudai gautame pastate ir pažadėjo, kad artėjančiai tradicinei neįgaliųjų sąjungos šventei, kuri vyksta gruodžio mėnesį, vandentiekis ir kanalizacija bus įrengti, darbus atliks UAB „Mačiūnai“. Seniūnas taip pat pastebėjo, kad seniūnijoje, kuri įsikūrusi sename pastate, po rekonstrukcijos atsiras liftas neįgaliesiems. Nors seniūnas patikino, kad ir jis, ir kiti seniūnijos darbuotojai visada nulipa į pirmą aukštą, ateina iki automobilio, kad išklausytų sunkiai judančius neįgaliuosius, o, esant reikalui, nuvyksta pas žmogų į namus, bet niekada nepalieka žmogaus vieno su neišspręsta problema. A. Bartusevičius teigė, kad dėl bibliotekos aplinkos pritaikymo bus sprendžiama ateityje. O dauguma šaligatvių taip pat bus sutvarkyti centrinės aikštės rekonstrukcijos metu.
A.Bartusevičius pažadėjo pasirūpinti ir tuo, kad neįgalių žmonių organizuojamas tradicinis renginys būtų linksmas, kad užsimegztų graži draugystė su Kauno neįgaliaisiais, kad šventėje gerą nuotaiką dovanotų iš Jiezno krašto kilę žmonės, nors trumpam sugrįžę į savųjų būrį. Vyr. bibliotekininkė V. Trabuševskienė padėkojo sąjungos nariams, kurie dažnai dalyvauja bibliotekos renginiuose, ir pakvietė kuo daugiau jų pagal galimybes dalyvauti veikloje. Ji supažindino su būsimais renginiais, edukaciniais užsiėmimais, kvietė atvykti į biblioteką naudotis nemokamu internetu. Vilma patikino, kad negalinčius atvykti į biblioteką žmones aprūpina jų mėgstamomis knygomis, ir kvietė išdrįsti kreiptis – pagelbės visada. KLC direktorė D. Vertinskienė pasidžiaugė aktyviu žmonių su negalia sąjungos narių dalyvavimu miesto renginiuose, skirtuose visai visuomenei, ir supažindino su artimiausių renginių Jiezne programa, pakvietė juose dalyvauti.
Ir dar daug rūpimų klausimų diskusijos metu iškėlė sąjungos nariai drauge su pirmininke. Juk, pasak jų, labai svarbu, kad apie problemą būtų kalbama ne tik politikų kabinetuose, bet ir rengiant akcijas, atkreipiant visuomenės, vietos valdžios dėmesį, tiesiogiai parodant, kad „mes esame ir norime gyventi visavertį gyvenimą“ taip, kaip yra matomas ir visur sutinkamas neįgalus žmogus demokratinėse Vakarų šalyse. Vis dėlto, kad taptų matomomis, matyt, reikia pasistengti visoms neįgaliųjų nevyriausybinėms organizacijoms, jų nariams būti aktyviems, pilietiškiems ir visuomeniškiems, mylėti savo kraštą, puoselėti jį, primenant visuomenei, koks svarbus gyvenimo kokybės faktorius, užtikrinantis žmonių su negalia savarankiškumą.
Palma Pugačiauskaitė