Diena prieš patyčias: jas galima sumažinti

Rugsėjo 9-ąją kampanija „Už saugią Lietuvą“ visose Lietuvos mokyklose skelbė dieną „Mes prieš patyčias“: 12.00 val. mokiniai stebėjo tiesiogiai rodomą australo Niko Vujičičiaus filmą. Taip buvo siekiama ne tik sumažinti patyčias, bet ir pasiekti tolerancijos rekordą Lietuvoje.

Prienų „Žiburio“ gimnazijoje taip pat vyko ši akcija. Gimnazistai penktos pamokos metu žiūrėjo N. Vujičičiaus filmą ir diskutavo, kaip būtų galima stabdyti patyčias, kaip turi elgtis žmogus, iš kurio tyčiojamasi, ir ką turi daryti, kai pats pastebi patyčias. Apie tai – su gimnazijos bendruomenės nariais.
– Kaip manote, ar mūsų gimnazijoje yra tyčiojamasi? Jei tai vyksta, koks patyčių mastas?
Direktorė Irma Šneiderienė: „Mano nuomone, patyčios dideliu mastu nevyksta, tačiau vienaip ar kitaip pasako vieną kitą žodį, pavyzdžiui: merginos dėl vaikinų, vaikinai dėl merginų. Bet manau, kad patyčios mokykloje neišvengiamos, nes kartais žmogaus pasakyta pastaba ar kritika jau yra suprantama kaip patyčios.“
Psichologė Janina Kuncienė: „Žinoma, kad tyčiojamasi, o norint įvertinti jų mastą, reikia atlikti tyrimą. Žvelgiant iš šalies, akivaizdu, kad patyčios vyksta ir galbūt labiau tarp vyresnių mokinių.“
Rusų kalbos mokytoja Nadiežda Sogačiova: „Sunku pasakyti, patyčios galbūt ir vyksta, bet pati niekada nesu susidūrusi.“
Gimnazistė Karolina Petraškaitė: „Manau, jog taip. Galbūt nedideliu mastu, bet vis dėlto vyksta.“
– Kaip siūlote spręsti patyčių problemą?
Direktorė Irma Šneiderienė: „Manau, kad tai labai priklauso nuo mokinių amžiaus. Pavyzdžiui, šeštoje ar septintoje klasėse juokiamasi beveik iš visko, nes prasideda brendimas, ir žmonės darosi individualūs. O norint sustabdyti patyčias, apie tai reikia kalbėtis jau pradinėse klasėse. Gimnazistams reikia pradėti nuo paties savęs – nesityčiosiu aš, nesityčios ir kiti.“
Psichologė Janina Kuncienė: „Reikia tiesiog kalbėti apie tai, vykdyti patyčių prevenciją, pavyzdžiui, kaip šiandien vykusi akcija. Manau, jog šios akcijos metu daugiau ar mažiau mokinių ėmė suprasti, kad bendraujant reikia ugdyti supratingumą ir toleranciją vieni kitiems.“
Mokytoja Nadiežda Sogačiova: „Iš tiesų, reikėtų nelaukti, kol patyčios bus nebesuvaldomos, o kalbėtis, diskutuoti ir t.t.“
Gimnazistė Karolina Petraškaitė: „Galbūt reikia rodyti daugiau pavyzdžių, kaip gali baigtis patyčios, vykdyti įvairias patyčių prevencijos programas.“
– Kaip manote, ar Niko Vujičičiaus filmas pristabdys patyčias?
Direktorė Irma Šneiderienė: „Nors transliacija strigo, tačiau manau, kad atsiras mokinių, kurie namuose dar kartą peržiūrės filmą ir išgirs labai gražius ir įkvepiančius žodžius, kurie pastūmės kovoti su patyčiomis. Šis žmogus yra patyręs tikrai labai daug patyčių, bet, nepaisant to, sugebėjo įžvelgti pasaulyje ir gražių spalvų bei įkvėpti kitus kovoti už save ir mylėti kitus.“
Psichologė Janina Kuncienė: „Taip, žinoma, nes kiekvienam įstrigo bent žodis, sakinys. Sujaudino tai, kad žmogus labai pozityviai žiūri į gyvenimą, ir ši jo kalba labai gerai nuteikia. Manau, kad, žiūrėdamas šį filmą, žmogus negali likti abejingas, todėl, susidūręs su kokia nors nesėkme, jis prisimins N. Vujičičių ir pagalvos: „Ne, aš negaliu pasiduoti“.
Mokytoja Nadiežda Sogačiova: „Tikiuosi, kad tikrai padarys teigiamą įtaką. Vien klausydamas jo įkvepiančios kalbos, supranti, kad nėra nieko neįmanomo. Mes iš jo turime mokytis mylėti kitus ir save, tuomet pasaulis bus geresnis.“
Gimnazistė Karolina Petraškaitė: „Manau, kad dauguma ims vadovautis N.Vujičičiaus pasakytais žodžiais, jog nereikia bijoti, kai iš tavęs tyčiojasi, reikia tiesiog prieiti ir pasakyti, jog tau tai nepatinka.“
Kalbino Eglė Zujūtė