Veiveriai – savanorių ir laisvės kovotojų lopšys

Sekmadienį Veiveriuose atidengta atminimo lenta, skirta iš šio krašto kilusiems Vyties Kryžiaus ordino kavalieriams bei visiems oficialiai pažymėtiems 1918 – 1920 metų savanoriams atminti, ir paminėtos vieno iš ryškiausių pokario partizaninių kovų dalyvio, Laisvės kovotojo, karžygio, majoro Juozo Lukšos – Daumanto 65 -osios žūties metinės. Abi šios progos glaudžiai siejasi viena su kita, jos abi įprasmina aktyvų Veiverių krašto žmonių dalyvavimą, kuriant ir ginant Lietuvos valstybę. Pasak iškilmėse dalyvavusio istoriko ir žurnalisto Viliaus Kavaliausko, Veiveriai nepaprastai gražūs savo istorija ir kiekvienas veiveriškis gali ir turi ja didžiuotis.

Veiverių didžiavyrių pagerbime dalyvavo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos vadovas Ignas Stankovičius, Seimo nariai Vincė Vaidevutė Margevičienė, Vytautas Kamblevičius ir Andrius Palionis, Prienų rajono savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė Loreta Jakinevičienė, savanorių giminaičiai, miestelio bendruomenės žmonės.
Veiveriai – jau keturiasdešimt penktas Lietuvos miestelis, buvęs valsčius, kuriame įamžinamas savanorių – kūrėjų, taip buvo vadinami Nepriklausomybės gynėjai, atminimas, o iš viso iki 2018 -ųjų – Lietuvos Valstybės 100 -mečio paminėjimo tokios atminimo lentos turėtų būti pakabintos daugiau kaip 400 seniūnijų centrų. Žinoma, jeigu atsiras geros valios žmonių, palaikančių šią, kuriant Valstybės 100 -mečio programą gimusią idėją ir paremsiančių jos įgyvendinimą, nes valstybė jos išlaidų nefinansuoja.
– Kai projektas buvo pradėtas įgyvendinti, aš labai norėjau, jog pirmoji lenta būtų atidengta būtent Veiveriuose, nes renkant medžiagą apie savanorius ir Vyties Kryžiaus ordino kavalierius, paaiškėjo, kad šis kraštas išaugino tiek Nepriklausomybės gynėjų, kiek gal nepriskaičiuotum visoje Žemaitijoje. Veiveriai gali didžiuotis, kad ant buvusio pašto vežiminės pastato, kuriame dabar įsikūręs krašto muziejus, sienos pritvirtintoje lentoje įrašytos net 118 savanorių pavardės, tarp jų – net 23 apdovanotų Vyties Kryžiaus ordinais. O ir tarp 36 savanorių, tapusių dviejų Kryžių kavalieriais – taip pat daugiausia veiveriškių, – sakė projekto idėjos sumanytojas Vilius Kavaliauskas.
Jo manymu, prie tokios lemties labai daug prisidėjo Veiverių mokytojų seminarija, kurioje buvo gyvos tautinio atgimimo mintys, plačiai sklidusios ir po apylinkes. Čia brendo ir revoliucingos, patriotizmu persmelktos idėjos, todėl, matyt, neatsitiktinai tarp Veiverių krašto savanorių buvo daug ryškių asmenybių, tapusių aktyviais Valstybės kūrėjais. Tai ir buvusio mokytojų seminarijos įkūrėjo Tomo Žilinsko sūnus Aleksandras, karininkas, vėliau buvęs teisingumo ministru, arba vidaus reikalų ministro pareigas ėjęs karvedys Silvestras Leonas. Tarp veiveriškių savanorių – ir buvęs seminarijos auklėtinis, nuo 1927 metų – ministro pirmininko adjutantas Pranas Gudynas, žuvęs pridengdamas ministrą pirmininką pasikėsinimo metu prie Kauno valstybės teatro. Pasak Viliaus Kavaliausko, apie kiekvieną iš tų 118 vyrų, ūkininkų vaikų ir jau ragavusių mokslo jaunuolių, galima daug pasakoti ir kiekvieno iš jų gyvenimas – žygdarbis, vertas įamžinimo ir atminties, vertas, kad apie jį žinotų ateities kartos, kad atėjęs prie šios lentos čia gyvenantis arba iš toliau atvažiavęs buvęs veiveriškis galėtų savo sūnui ar anūkui pasakyti: žiūrėk, čia mūsų giminės žmogus, čia mūsų giminės šaknys.
– Todėl ir buvo labai svarbu, kad ši lenta čia atsirastų, kad ir vėliau nei pirmoji pakabinta Daujėnuose, Pasvalio rajone, įamžinant penkių savanorių atminimą, – sakė Vilius Kavaliauskas, dėkodamas už pagalbą Veiverių seniūnijos seniūnui Vaclovui Ramanauskui, Cezarui Pacevičiui ir ypač Seimo nariui Vytautui Kamblevičiui, pritarusiam knygų apie savanorius leidybai ir rėmusiam atminimo lentos, pagamintos pagal skulptoriaus Stasio Žirgulio parengtą pavyzdinį dizainą, pakabinimą Veiveriuose.
Svečias taip pat džiaugėsi, kad atminimo lentos atidengimo iškilmėse dalyvavo ne tik vyresni veiveriškiai, tarp kurių buvo ir savanorių giminaičių, bet ir Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokinukai, skautai, šauliai – tie, kuriems priklauso ateitis. Tie, kurie turi mokytis nešiotis meilę Lietuvai savo širdyse ir nepamiršti, kad Tėvynė – vienintelis kampelis ant žemės rutulio, kur sava kalba, šventės, tradicijos ir istorija, dėl kurių išsaugojimo pasiaukojamai kovojo savanoriai, o praėjus keliems dešimtmečiams – ir Lietuvos partizanai. Ir geriausios to pamokos – tikri istorijos pavyzdžiai. Veiveriai jais turtingi: mokytojų seminarijos istorija, Mauručių geležinkelio stotis, iš kurios riedėjo gyvuliniai vagonai su tremtiniais, Skausmo kalnelis ir ant jo vykstantys renginiai, krašto muziejus su partizanams ir Juozui Lukšai skirta ekspozicija, gražiai įamžinta jo žūties vieta, dabar ir savanorių atminimo lenta. Taigi nutiesti tvirti atminimo tiltai.
– Bet tik atsiminti šiandien jau per maža. Kai gausu korupcijos, biurokratizmo apraiškų, kai aplinkui daug netikrumo, kai susiduriama su netiesa, savivale, – reikia patiems būti aktyviems ir drąsiems, – teigė iškilmėse Veiveriuose kalbėjęs mūsų dienų Vyties Kryžiaus ordino kavalierius Andrius Tučkus, nuo 1975 metų dalyvavęs rezistencinėje veikloje ir laisvės kovų sąjūdyje.
Gaila, kad labai nedaug valdžios ir vietos žmonių girdėjo jo žodžius.Nejučiomis imi ir sudvejoji, ar vieno iš svarbiausių partizaninio judėjimo vadovų Juozo Lukšos – Daumanto žūties metinių paminėjimas ir atminimo lentos savanoriams, beje, pirmosios rajone, atidengimas buvo per menka proga?
Ramutė Šimukauskaitė