
Suremontuotus parapijos namus pašventino Vilkaviškio vyskupas JE Rimantas Norvila. Šalia – g.kan. Kęstutis Vosylius ir Jonas Baliūnas.
Nubėganti vasara stabtelėjo Veiveriuose pasidžiaugti šv. Liudviko atlaidais. Šią gražią dieną šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Vilkaviškio vyskupijos katedros kapitulos pirmininkas kanauninkas ir Liškiavos parapijos klebonas Valius Zubavičius, Prienų dekanas g. kan. Jonas Baliūnas, Pažėrų parapijos kunigas klebonas Kazimieras Skučas. Parapijos klebono g. kan. Kęstučio Vosyliaus kvietimu pasidžiaugti atliktais darbais susirinko ir gausus svečių būrys. Po šv. Mišių Vilkaviškio, vyskupas R. Norvila pašventino suremontuotus parapijos namus ir džiaugdamasis gražiai sutvarkyta bažnyčia bei parapijos namais linkėjo, kad šie namai nebūtų tušti, kad čia prieglobstį rastų kiekviena graži idėja, bendrystė, susitelkimas.

Matydami gražius darbus, Tarybos nariai M. Butkevičius, C. Pacevičius, J. Krikštolaitis, seniūnas V. Ramanauskas, verslininkas V. Ruseckas, bendruomenė padovanojo gražią lentą, įamžinančią bažnyčios ir parapijos darbus. Kartu su Alytaus profesinio parengimo centro direktoriumi taip pat paruošė ir puikų darbštaus klebono Kęstučio portretą.
Pirmoji Veiverių bažnyčia, pastatyta 1818 metais, buvo medinė. 1853 m. grafo J. Godlevskio ji buvo perstatyta į mūrinę, o 1933 m. kunigo M. Krupavičiaus buvo rekonstruota: perstatytas bažnyčios bokštas, suremontuotos lubos, grindys, atvežtos plytos parapijos namų statybai. Deja, pastatytus parapijos namus netrukus pasisavino tuometinė valdžia, ir klebonui K. Skučui, pradėjus tarnauti Veiveriuose, teko nelengva užduotis. Veiveriuose dirbusiems ir dirbantiems kunigams pavyko atlikti daug gražių darbų bei duoti parapijiečiams prasmingų gyvenimiškų pamokų. Gal jiems šiuose darbuose pagelbėja ir dvi Angelo skulptūros, kurias kunigaikštis A Mirska pastatė Veiveriuose šalia bažnyčios, ir Vokietijoje, Viurcburge, savo mylimai žmonai Liudvikai.
Darbščiojo kunigo K. Vosyliaus dėka ir bažnyčia, ir parapijos namai šiandien labai gražiai renovuoti, įvestas šildymas, sutvarkyta aplinka. Po Mišių klebonas Kęstutis nuoširdžiai dėkojo pagelbėjusiems jo trejų metų darbuose ir kvietė maldose paminėti Vokietijos geradarius, skyrusius ženklią sumą darbams atlikti. Nors parapijiečiai ir negausiais būriais rinkosi į talkas, bet darbščių žmonių dėka darbai įveikti. Vieni prisidėjo materialiai, kiti darbais, na, o gerosioms šeimininkėms A. Leonavičienei ir kitoms rūpėjo, kad klebonas neliktų alkanas, dirbdamas iki sutemų. Didžiuosius darbus atliko Draugystė. Darbuose talkino ir būrys pagalbininkų iš kitų parapijų, atvykusių padėti, nes pažino kleboną Kęstutį kaip žmogų, kuriuo gali pasitikėti ir sulaukti jo paramos ir džiaugsme, ir varge. Paklausti, kodėl žmonės ne prašmatnioms atostogoms leidžia savo pinigus, o padeda remontuoti bažnyčią, visi stebėjosi mano klausimu.
– Gera padėti ir neįsivaizduoju, kad galėčiau pasielgti kitaip, – sakė Seimo narys Andrius Palionis, padovanojęs bažnyčios katilinei kaminą.
– Mes pasiruošę dėl draugystės keliauti kartu su klebonu į bet kokią parapiją, – tvirtino dviejų Vytautų šeimynos. Galėdamas padėti džiaugėsi ir Antanas iš Garliavos, o Vido Rusecko manymu, mes kiekvienas privalom palikti po savęs gražius darbus. Visi, pagelbėję nutiesti katilinės trasas, apšiltinę parapijos namus, įrengę laiptus, kasdien dirbę sunkiuosius darbus, kukliai šypsojosi ir nematė savo darbuose jokio didvyriškumo. Klebonas Kęstutis, dėkodamas kiekvienam prisidėjusiam, dovanojo kuklias padėkas, knygeles ir angeliukus, saugosiančius gyvenimo keliuose.
Paklaustas apie geradarius, klebonas vardais vardino darbščiąsias moteris, nuolat triūsiančias klebonijoje, pagelbėjusias tvarkyti, valyti, vyrus, padėjusius atlikti sunkiuosius darbus, šeimininkes, pagelbėjusias paruošti šventę, parapijiečius, parėmusius darbus…
Visiems nuoširdžiausias ačiū už tai, kad Veiveriuose yra parapijos namai, šilti, gražūs, atviri džiaugsmui, kad jis didėtų, liūdesiui, kad jis mažėtų, bendrystei, kad jungtų Veiverių parapijiečius gražiems darbams. Ir didžiausias ačiū kunigui, klebonui, garbės kanauninkui Kęstučiui Vosyliui už darbštumo, pasiaukojimo, draugystės pavyzdį, kuriuo belieka sekti. Kartu su Vilkaviškio vyskupu R. Norvila linkime mielam klebonui gražių atostogų.
Daiva Venclovienė







Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).