Visuomet aktyviai renginiuose apie žydus dalyvauja Balbieriškio pagrindinės mokyklos moksleiviai ir direktorius Stasys Valančius. Grupelė jų ir šį kartą sustojo nuotraukai prie paminklinio akmens.
– Buvau „Žiburio“ gimnazijos mokinė. Į žudynių vietą su drauge atėjome tos pačios dienos pavakare. Kapas judėjo, kalkės su krauju veržėsi, atrodė, kad kapas gyvas… Aplinkui daugybė pėdų, mėtėsi sandalų, vaikiškų kojinių. Tai pamačiusios, bėgome atgal uždususios, – praėjus 50 metų nuo šiurpių įvykių, kai Prienuose buvo nužudyta 1100 žydų, savo sūnui Vitui Rymantui Sidaravičiui pasakojo balbieriškietė Bronė Sidaravičienė.
Šiemet rugpjūčio 26 -ąją nuo tos tragiškos dienos praėjo jau 75 -eri. Sukakties proga Prienų kultūros ir laisvalaikio centras žydų žudynių vietoje Prienuose Bagrėno link surengė minėjimą.
Mūsų krašte gyvenusių žydų bendruomene besidomintis ir daug medžiagos surinkęs Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokytojas, Tolerancijos centro vadovas Vitas Rymantas Sidaravičius susirinkusiems priminė ne tik motinos šiurpų pasakojimą. Jo žiniomis, tą dieną Jiezne prie ežero sušaudyta 144, Prienuose – 1100 žydų, suvežtų ne tik iš Prienų, bet ir Balbieriškio, Birštono, Stakliškių ir kitų aplinkinių miestelių. Žudikai žinomi. Tai – Joachimas Hamanas, SS sturmbanfiureris (majoras), Hamano skrajojančio būrio vadas, Vytautas Reivytis, Lietuvos policijos saugumo policijos viršininkas, Bronius Norkus, vykdytojas. Užduotis atlikinėdavo ir žudymui paruošdavo vietiniai baltaraiščiai bei policininkai, šaudydavo 25 – 30 kadrinių žmogžudžių būrys. Ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Baltarusijoje. Nuo liepos 7 dienos iki spalio 3 dienos buvo nužudyta per 80 proc. Lietuvos provincijos žydų tautybės žmonių. Prienuose žudynės vyko taip. 1941 m. rugpjūčio viduryje žydus pradėta varyti į buvusias Lietuvos kariuomenės Kęstučio pulko kareivines. V. Reivyčiui vadovybei pranešus, kad pradėjo plisti užkrečiamos ligos, įsakyta visus iš kareivinių pašalinti. Rugpjūčio 25 dieną nelaimėliai netoliesebuvo priversti iškasti dvi 4x10m ir 4×20 m dydžio duobes. Kitą dieną 11val. iš Kauno dviem sunkvežimiais atvažiavo būrys žudikų. Į pasmerktuosius šaudė iš kulkosvaidžio. Egzekucija vyko 3 valandas.
Renginio vedėja A.Vaišnienė ir V. R. Sidaravičius.
Mūsų šalyje buvo 200 šaudymo vietų. Marijampolės pusėje sušaudyta 8300 žydų, Alytaus – 60000, Paneriuose, kaip visoje Latvijoje – 70000… Prienai pažymėti nedideliu taškeliu. Iki nacių okupacijos pabaigos Lietuvoje sunaikinta 19500 žydų.
Už ką, kodėl? Žydai buvo mūsų šalies dalis su savo talentingais žmonėmis, turtinga kultūra…
Anot renginio vedėjos Almos Vaišnienės, dėl šių netekčių mūsų tautai metamas juodas šešėlis, sklando daug kaltinimų, istorinių faktų spekuliacijos…
– Susirinkome labai skausmingoje vietoje. Tai mūsų krašto skaudus istorijos laikotarpis, kurio nevalia užmiršti. Neseniai su Kauno apskrities merais teko viešėti Izraelyje. Buvome sužavėti žydais, kaip tauta. Kaip jie myli savo kraštą, prisimena, žino, brangina ir kaupia savo tautos istoriją! Lankėmės Jad Vašem memorialiniame holokausto muziejuje. Vaizdai sukrečiantys. Turime suprasti, kad kiekvienas žmogus yra labai svarbus ir norisi tikėtis, kad tokie laikai nepasikartos, nors šiandien pasaulis labai neramus,- kalbėjo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.
Prienų krašto muziejaus darbuotoja Anelė Razmislavičienė rugsėjo 4d. 13.30 val. visus kvietė atvykti į Prienų krašto muziejų. Žydų kultūros dienos proga čia vyks popietė „Šhalom“ (Sveiki).
Rugpjūčio 26-oji – Žydų žudynių diena Prienuose paminėta pirmą kartą.
Onutė Valkauskienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).