Pieno gamintojai – kryžkelėje

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas J.Vilionis ir Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, pieno ūkio savininkas B.Markauskas.

Rugpjūčio 4 d. Žemės ūkio rūmuose, Kaune, vykusiame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) išplėstiniame tarybos posėdyje buvo įvertinta situacija šalies pieno rinkoje, pritarta tikslinės ES ir nacionalinio biudžeto paramos nuo krizės nukentėjusiems pieno gamintojams paskirstymui, kalbėta ūkininkams aktualiais išmokų, projektų rengimo, kooperacijos ir kitais klausimais. Ūkininkai ypač daug klausimų turėjo posėdyje apsilankiusiai žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei.

„Situacija rinkoje išlieka nestabili…“
LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis apgailestavo, kad situacija pieno rinkoje išlieka nestabili – jo teigimu, nuo metų pradžios Lietuvos pieno ūkiai negavo 80 mln. litų pajamų, o išmokos nekompensuoja patirtų nuostolių, todėl vis daugiau pieno gamintojų pasitraukia iš gamybos.
„Mes gauname mažiausias išmokas ir mažiausią pieno kainą Europos Sąjungoje, už kilogramą vidutiniškai mokama tik 16,89 euro centų. Pieno gamyba šalyje birželio mėnesį smuko 5,2 proc., nors Europoje jo apimtys nesumažėjo“, – teigė LPGA vadovas Jonas Vilionis.
Jo teigimu, ūkininkus į sunkią situaciją stumia ir grūdininkystei nepalankios oro sąlygos, vangi naujų pieno rinkų paieška ir įvairios biurokratinės kliūtys. J.Vilionis apgailestavo dėl to, kad žemės ūkio ministrė ignoruoja pieno gamintojus. Pasak jo, LPGA nariai liko nepakviesti į liepos 29 d. posėdį, kuriame buvo skirstoma 13,3 mln. eurų Europos Sąjungos parama mūsų šalies pieno gamintojams.
„Blogai, kai pinigėlius skirsto tie, kurie neturi karvių… Jei nebūtume važiavę į Europą, piketavę, šiandien niekas nevyktų,“ – sakė J.Vilionis, primindamas, kiek laiko ir pastangų LPGA atstovams kainavo, kol atkreipė Europos viršūnių dėmesį į šalies ūkininkų problemas.
Todėl J.Vilionis kvietė Tarybos narius pamąstyti apie tai, ar dabartinė situacija juos tenkina, kaip jie gyvens ateityje, jei nesieks vienodų sąlygų su Europos ūkininkais. Anot jo, vokiečiai rengiasi užblokuoti 28 autostradas, į kovą kyla ir Belgijos ūkininkai, todėl būsimas rezultatas priklausys nuo visų vienybės ir susiklausymo. „Jei Lidl- as į parduotuves priveš lenkiško pieno, mūsų gali ir nelikti. Tačiau kiekvienas turime žemės, turime šeimas, kurias reikia išlaikyti…“, – sakė J. Vilionis, supažindindamas su Europos pieno tarybos siūlymais persvarstyti EK ir kai kurių valstybių narių poziciją dėl pieno gamybos mažinimo.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

„Pieno gamybos mažinimas gali būti pražūtingas…“
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pabrėžė, kad krizę pieno sektoriuje išprovokavo pieno kvotų panaikinimas Europos Sąjungoje, tačiau nei Europa, nei Lietuva dėl ūkininkų išgyvenimo nieko nepadarė. Jo nuomone, pieno gamybos mažinimas gali būti pražūtingas, o skirta parama tik trumpalaikė.
„Nors atrodytų, kad ES skirti 13,3 mln. eurų Lietuvai yra neblogi pinigai, skaičiuojant kiekvienam pagaminto pieno kilogramui, gavome mažiau nei estai ar latviai (Estija gavo 8 mln., Latvija – 9,7 mln., – aut past.). Jei išmokos siektų bent 17 mln., tuomet ir nuostolius pavyktų sumažinti,“ – teigė A.Stančikas.
Jo įsitikinimu, ūkininkai neturėtų skubėti ir rinktis pasitraukimo iš pieno sektoriaus priemonės, juolab kad šalyje sumažėjus pieno gamybos apimtims, perdirbėjai pradėjo jausti žaliavos trūkumą, dėl to jie neišvengiamai padidins pieno supirkimo kainas.
Posėdyje dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė savo pasisakymą pradėjo atsiprašymu, kad, įvykus nesusipratimui, pienininkų atstovai į posėdį dėl europinės paramos paskirstymo tiesiogiai nebuvo pakviesti – kvietimas buvo adresuotas Žemės ūkio rūmams. Ministrė pieno gamintojus agitavo negrįžti prie piketų, nes, pasak jos, ministerija ieško būdų, kaip įgyvendinti jų pateiktų rezoliucijų reikalavimus.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas A.Stančikas.

Nuo krizės nukentėjusiems bus skirta 26,6 mln. eurų
V.Baltraitienė teigė, kad šiais metais pieno gamintojams buvo skirta 18 mln. eurų valstybės parama (vienam ūkio subjektui teko iki 15 tūkst. eurų, smulkiesiems ūkininkams pagal ūkio dydį – po 4-10 tūkst. eurų). Dar per 17 milijonų eurų tiesioginių išmokų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokėta birželį–liepą.
Ministrė sakė, kad ES skirtame pieno rinkos reguliavimo pakete Lietuvai numatyta 13,3 mln. eurų, antra tiek lėšų skirs ir valstybė. V.Baltraitienės teigimu, 11 mln. biudžete jau surasta, dėl likusios sumos kreiptasi į Vyriausybę. Ji informavo, kad iš 26,6 mln. eurų dalį lėšų (apie 0,6 mln. eurų) teks išmokėti kiaulių augintojams, patyrusiems nuostolių dėl Afrikinio kiaulių maro III zonos reglamento taikymo.
Posėdžio dalyviai pritarė socialinių partnerių priimtai nuostatai, kad parama visiems pieno gamintojams už 2016 m. pagamintą pieno kilogramą būtų skirstoma po lygiai, o tikrieji kooperatyvai gautų 10 proc. didesnę paramą, taip smulkieji ūkiai būtų paskatinti kooperuotis. Ministrė priminė, kad numatyta parama ir ūkininkams, kurie nuspręs nutraukti pieno gamybą. Pinigų skirstymo schema turėtų būti parengta Europos Komisijai priėmus reglamentą dėl išimtinės paramos skyrimo pieno gamintojams. Rugpjūčio 25 d. numatomas tolesnis reglamento svarstymas.

Aiškintis turėjo ir NMA vadovas E.Bėrontas.

Viltis sieja su kooperatyvu „Pienas LT“
Ūkininkai viltis sieja su liepos 1 dieną žaliavinį pieną pradėjusia perdirbti, grietinėlę ir pieno baltymų koncentratą gaminančia ŽŪK „Pienas LT“ gamykla. Tačiau, LPGA tarybos pirmininko J.Vilionio teigimu, iki šiol nieko nepadaryta, kad ši įmonė būtų pripažinta strategiškai (t. y. ekonomiškai) svarbiu objektu ir galėtų gauti paramą.
Kaip buvo viešai skelbta, 4 mln. eurų papildoma parama („Pienas LT“ jau yra gavęs 15 mln. eurų ES paramos) pieno perdirbimo gamyklai buvo „įšaldyta“ po to, kai FNTT suabejojo jai teikiamos europinės paramos skaidrumu. Žemės ūkio ministerija grąžino Nacionalinei mokėjimų agentūrai peržiūrėti „Pienas LT“ paraišką. Kadangi neaišku, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas, o laikas nėra pieno gamintojų sąjungininkas, žemės ūkio ministrė paskelbė apie ketinimus rugpjūčio 12 dieną kartu su NMA atstovais apsilankyti įmonėje, pasižiūrėti, ar ji įvykdė savo įsipareigojimus ir galutinai nuspręsti dėl paramos skyrimo. Pagal juos įmonė turėjo iki liepos 30 d. sumontuoti džiovyklas, reikalingas sausų pieno baltymų gamybai, šis aukštos pridėtinės vertės produktas bus eksportuojamas. Visu pajėgumu nauja įmonė turėtų veikti rudens pradžioje.
„Pieno LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas susirinkusius supažindino su vykstančiais darbais. Pasak jo, įmonėje per parą perdirbama 150 tonų žaliavinio pieno. Kiekvieną savaitę į Vakarų Europą parduodama ir išgabenama po 26 autocisternas ir sunkvežimius pieno baltymų, šviežios grietinėlės ir permeato. Laikinai pieno baltymų koncentratas džiovinamas partnerių įmonėse kitose šalyse, bet netrukus šie darbai bus perkelti į įmonę. Kadangi paklausa šiai produkcijai didelė, gamykloje veiks ne dvi, o trys modernios džiovyklos, kurios įsigytos už kooperatyvo lėšas, nelaukiant, kol bus baigtas paraiškos vertinimas ministerijoje.

Ūkininkai žemės ūkio ministrę tiesiog „užvertė“ rūpimais klausimais.

Pažadėjo kompensuoti nuostolius galvijų augintojams
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė kalbėjo galvijų augintojams opia tema. Daugeliui jų šiemet buvo „nubraukta“ su gamyba susietoji parama, nes ūkininkai praleido terminą suvesti duomenis apie gyvulius Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (VIC) tinklalapyje, kai kurie į šią situaciją pateko dėl VMVT specialistų nestropumo. Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė pripažino, kad šioje situacijoje yra ne vien ūkininkų kaltės, jos teigimu, galimai ir ministerija tinkamai neinformavo apie sugriežtintą reglamentą. V.Baltraitienė galvijų augintojams suteikė vilties, kad bus ieškoma 2,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto nuostoliams kompensuoti.

Apie tai, kas dar rūpi ūkininkams…
Jaunųjų ūkininkų atstovas atkreipė ministrės dėmesį į tai, kad reikėtų supaprastinti paramos sąlygas jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Šiuo metu į paramą gali pretenduoti tie pareiškėjai, kurių paraiškos surinko 65 ir daugiau prioritetinių balų. Pasibaigus paraiškų rinkimo terminui, paaiškėjo, kad 1,5 mln. eurų liks nepanaudota.
Nemažai kritikos strėlių krito ir Nacionalinės mokėjimo agentūros adresu. 54 karves turinti ūkininkė skundėsi, kad jos teikiama ūkio modernizavimo paraiška vis atmetama, pritrūkus balų. Kitas ūkininkas buvo nepatenkintas dėl to, kad tikrintojai iš NMA atvyksta apžiūrėti laukų prieš tai nepranešę savininkui ir važinėja kur papuola. Žmonės piktinosi ir kasmetiniais patikrinimais. Vienos ūkininkės teigimu, tikrintojai jos ūkyje lankėsi ketverius metus iš eilės, nors NMA  direktorius Erikas Bėrontas patikino, kad sistema paramos gavėjus patikrai vietoje atsirenka atsitiktiniu būdu, pakartotinai ūkininkai tikrinami nebent tais atvejais, jei jų ūkyje buvo rasta pažeidimų.
Dalė Lazauskienė