Mokytis – į Prienų globos namus

Viešnios iš Rygos su Globos namų tarybos pirmininke Violeta.

Viena iš svarbių Prienų globos namų metodinio centro veiklų yra gerosios patirties sklaida ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. Į Prienus ieškoti gerosios praktikos pavyzdžių iš įvairių globos įstaigų jau daugiau kaip dešimtmetį atvyksta socialinio darbo, sveikatos priežiūros organizavimo, mitybos, buities, ūkio skyrių vadovaujantys darbuotojai. Visų tikslas vienas – tobulinti ilgalaikės priežiūros įstaigų veiklą – vadybinę, socialinę, siekiant padėti neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims.
Liepą Prienų globos namuose lankėsi Šakių rajono Kukarskės globos namų vadovaujantis personalas ir Latvijoje, tarptautinėje Baltijos akademijoje, socialinį darbą studijuojantys magistrantai, pasirinkę šią įstaigą kaip gerosios patirties sklaidos socialinių paslaugų teikimo objektą.
Studentai magistrantai, jau dirbantys praktinį darbą, susitiko su Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi E.Visocku, Socialinės paramos skyriaus vedėja E.Sadauskiene.
Su svečiais iš Rygos dienos seminare – diskusijoje nagrinėti Lietuvos ir Latvijos socialinių sistemų panašumai, skirtumai, problemos.

Viešnios iš Latvijos lankėsi ir Prienų rajono savivaldybėje. Nuotraukoje – su administracijos direktoriumi Egidijumi Visocku.

Socialinio darbo magistrantus domino praktinis socialinis darbas, kuris, silpnėjant globos namų gyventojų sveikatai, iš grupinio tampa vis labiau orientuotas į individualų. Individualiai veiklai reikalingos vis gausesnės darbuotojų pajėgos. Dėl didesnio darbuotojų skaičiaus brangsta paslaugos kaina. Savivalda lėšų neretai negali surasti. Tada kenčia socialinio darbo kokybė, taip pat ir gyvenančio globos namuose žmogaus gyvenimo kokybė. Kas bus netolimoje ateityje, kai valstybėse lieka vis mažiau darbingo amžiaus, pajamas biudžetui nešančių asmenų, o, ilgėjant gyvenimo trukmei, didėja socialinių ir sveikatos paslaugų gavėjų skaičius? Nuo praktinio institucinio lygmens diskusijos persikėlė į savivaldos, valstybės lygmenį. Kaip prie problemos sprendimo galėtų prisidėti tarptautinėje Baltijos akademijoje studijuojantys šių šalių praktikai? Pirmiausia, galimi įvairūs tyrimai socialinėse įstaigose. Tikslingos būtų jungtinės tyrėjų – praktikantų grupės, kurios galėtų palyginti situacijas šalyse, regionuose, socialinių paslaugų įstaigose. Ministerijos, savivaldybės, tikslingiau bendradarbiaudamos su univesitetais, galėtų užsakyti specialius tyrimus, giliau analizuoti, planuoti, strateguoti socialines paslaugas. Tik toks mokymasis, tik toks artimas, tikslingas mokymo įstaigų ir būsimų darbuotojų kontaktas būtų labiausiai naudingas visiems. Svečiams liko labai priimtinas Globos namų nesenstantis devizas „Mąstyk globaliai, veik lokaliai“. Visi vieningai sutarėme, kad ypač socialinės sistemos darbuotojui negalima ir neįmanoma „virti tik savose sultyse“ ir nesuprasti, kas vyksta artimesnėje bei tolimesnėje aplinkoje.
Dešimtmečius dirbantys Prienų globos namų socialiniai darbuotojai, kėlę kvalifikaciją užsienio šalyse, nuolat besimokantys neformaliai, tobulėja patys ir stengiasi perduoti gerąją patirtį kitiems. Tai – Dalė Šimukauskienė, Jūratė Kuzmickienė, Irena Laukaitytė, Raimonda Sakalauskienė, Jelena Konovalova ir kiti. Užimtumo specialistė Lina Mieliauskienė sėkmingai pritaiko įvairias veiklas fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, atsižvelgdama į žmonių galimybes, poreikius, polinkius. Pernai Linos pradėta įvairių lygių spalvinimo terapija – puiki atgaiva ne vienam. Lina kartu su slaugytojomis, slaugytojų ir socialinių darbuotojų padėjėjais organizuoja veiklas (atminties lavinimo pratimai, motorikos stiprinimas, fizinis tikslinis judėjimas, reakcijos palaikymas ir t.t.) gryname ore, o esant lietui – Globos namų fojė, darbo terapijos kabinete, salėje. Šios veiklos naudingos ir gyventojų labai laukiamos. Kelerius metus ypač daug dėmesio skiriama Globos namų gyventojų, jų artimųjų įtraukimui į gyvenančiųjų Globos namuose gyvenimo kokybės kūrimą. Kaip surasti balansą tarp kartais padidintų reikalavimų ir įstaigos galimybių, kurias nustato teisės aktai? Tai vėlgi sudėtinga dažniausiai socialinio darbuotojo misija.
– Rygoje veikia panašūs į Prienų, prieš keletą metų atidaryti privatūs prancūzų globos namai. Tik juose mažiau veiklų gyventojams. Valdiški namai Latvijoje yra kuklesni, pastaraisiais metais nemažai jų renovuojama. Atsiranda vis daugiau privačių globos namų. Buvome Estijoje: ten jau apie 40 proc. globos namų seniems žmonėms yra privatūs, puikiai veikia globos įstaigų sistema. Mums irgi reikia eiti ta kryptimi, tik, kaip suprantame, politikai vis delsia, dėl nesuprantamų priežasčių nelabai nori atsisakyti socialinių paslaugų įstaigų. Mes visa tai sužinome iš studentų, jų mintis, nuomones, tarptautinius patyrimus, matymus perduodame įvairių lygių valdžiai susitikimų metu. Niekas nepaneigs, kad vystymo procesas efektyvesnis privačioje iniciatyvoje. Estija tai gerai suprato anksčiau ir pati pirmoji iš trijų Baltijos šalių pradėjo kurti socialinių paslaugų rinką… Mūsų šalyje visi kartu – akademinė bendruomenė, valdžia, praktikai – bendradarbiaudami siekiame vystymosi. Latvijoje, ypač Rygoje, labai trūksta socialinių darbuotojų, niekas nenori dirbti šį sunkų darbą už mažą atlyginimą, – kalbėjo Inese Ozola – Bogdanova, tarptautinės Baltijos akademijos socialinės gerovės studijų krypties direktorato vadovo pavaduotoja.
Vyko aktyvi diskusija apie darbuotojų asmeninių savybių įtaką socialiniame darbe. Išvada aiški: socialinį darbą dirbančiųjų asmeninės savybės dažniausiai atlieka vieną svarbiausių vaidmenų, kalbant apie paslaugų gavėjų pasitenkinimą paslaugomis, jos lemia darbuotojų sėkmes ar nesėkmes socialiniame darbe. Naudingiausia abiems pusėms, kai yra ir atitinkamas išsilavinimas, ir efektyvus bendravimas (gebėjimas sukurti pasitikėjimo aplinką, ne formalus, o nuoširdus noras pagelbėti, atvirumas, geranoriškumas, empatija ir t.t.). Būtų reikalingi tyrimai šia tema. Tyrimų ar specialistų motyvacinių pokalbių reikėtų su ketinančiais studijuoti socialinį darbą, nes pasitaiko, kad po įpusėtų studijų, socialinėse įstaigose atliktų praktikų žmogus supranta, jog jam nėra priimtina, švelniai tariant, netgi bendrauti su neįgaliuoju, senyvo amžiaus asmeniu.
Diskutuota apie deinstitucionalizacijos proceso problemas, slaugos paslaugas ir finansavimo modelius abiejų šalių socialinėse sistemose. Ypač didelis rūpestis – slaugomi žmonės, kurių slaugos kaštai – dideli. Gerai, jei gaunama komisijos išvada, kad tu atitinki slaugos poreikio nuostatas. Tuomet skiriami vadinami „slaugos“ pinigai, o einant į Globos namus skiriama trūkstama slaugos paslaugai gauti lėšų dalis – valstybės dotacija per savivaldybę… Ir visa tai reikia žinoti socialiniam darbuotojui, nes jis atsakingas už pagalbą neįgaliam, senyvo amžiaus asmeniui, vaikui, kai nepakankama tėvų (ar jų nėra) priežiūra.
Angelė Bajorienė
Socialinio darbo ekspertė, Prienų globos namų metodinio centro įkūrėja