Remigijus ir Vaida Stankūnai su dukrele Ema.
Konkurso „Metų ūkis 2016“ vertinimo komisijos nariai lankėsi Stankūnų ūkyje.
Remigijus Stankūnas Būdininkų kaime, N.Ūtos seniūnijoje, pradėjo kurtis dar 2000 metais. Atėjo ant plyno lauko, jam brangaus dėl to, kad čia, iki praūžiant melioratorių buldozeriams, gyveno ir žemę dirbo jo seneliai, motinos tėvai. Jaunam vaikinui ūkio pradžia tapo mamos padovanoti keturi hektarai žemės, iš pastatų pirmiausia įsirengė lauko virtuvėlę ir kluoną. O pradėjus mūryti gyvenamojo namo sienas, į ūkį Remigijus parsivedė ir jaunąją žmoną Vaidą, kuri perėmė namų ūkio rūpesčius.
Pradžioje jauna šeima, padedama Remigijaus tėvų, augino gyvulius, sėjo javus, o prieš penkerius metus perėjo vien prie augalininkystės. Gimus dukrytei Emai, Stankūnams norėjosi daugiau laiko skirti ir sau, o, besirūpinant galvijais, šeima neturėjo nei laisvų dienų, nei atostogų.
Šiandien 37 -erių Remigijus Stankūnas valdo apie 80 ha žemės netoli nuo savo sodybos, dauguma jos – nuosava, ir yra vienas iš trijų stambiausių N.Ūtos seniūnijos ūkininkų. Atsisakęs vairuotojo darbo, jis yra pats sau šeimininkas ir gali rūpintis ūkio plėtra bei modernizavimu. Prieš dvejus metus šeima susidomėjo ekologine žemdirbyste.
-Nutarėme pabandyti atsisakyti trąšų ir herbicidų. Nesinorėjo naudoti chemikalų ir nuodyti gyvenamąją aplinką. Vietoj to galima taikyti ekologiškas žemės ūkio technologijas, – vyro pasirinkimui pritaria V. Stankūnienė.
Tiesa, ekologinis ūkininkavimas yra sudėtingesnis už įprastinį, todėl čia reikalingos specifinės žinios, tenka įdėti daugiau darbo, su piktžolėmis kovoti gerai įdirbant žemę. Tai, kad ūkininkui tenka įdėti daug pastangų, akivaizdu pasižvalgius viename lauke – javai švarūs ir išpuoselėti. Remigijus įsigijo specialias akėčias, tarp ekologiškų pasėlių ir neekologinės gamybos būdu dirbamų kaimyninių žemės plotų paliko apsaugos juostas, laukuose taiko sėjomainą. Ūkininkas sėja kvietrugius, kviečius, šiemet bemaž pusėje apsėtų plotų auga pupos. Gamta įnoringa, vietomis žieminiams javams iššalus, ūkininkas jų plotuose įsėjo ir žirnių, o mišiniui atskirti įsigijo grūdų valomąją mašiną.
Šiuo metu R.Stankūnas visiškai apsirūpinęs reikiama žemės įdirbimo technika, įsigijęs sėjamąją, šienapjovę, kombainą, ne vieną traktorių, priekabą grūdams vežti. Nemaža parama ūkiui tapo europinės investicijos, jomis R.Stankūnas pasinaudojo dukart – pagal priemones, skirtas pusiau natūriniams ūkiams ir žemės ūkio valdų modernizavimui.
Tiesa, kombainą pirko jau ne naują, todėl konkurso „Metų ūkis 2016“ vertinimo komisija Remigijų Stankūną su talkininku rado besikrapštantį prie technikos. Pokalbiams ūkininkas laiko negaišo, saulėti orai ūkininką skubino kuo greičiau kombainą išvairuoti į kvietrugių laukus. Be to, kaip buvo galima suprasti, mažakalbis Remigijus visiškai netrokšta būti dėmesio centre, saugiausiai jis jaučiasi dirbdamas. Palinkėję geros javapjūtės, atsisveikiname. Po kelių dienų iš Stankūnų ūkio sulaukiame patikinimo, kad ekologiniame ūkyje kvietrugiai byra palyginti neblogai – po 3 tonas iš hektaro.
Ūkio tobulinimui nėra ribų, tačiau akivaizdu, kad, pasirinkę augalininkystę, Stankūnai krypties neketina keisti. Socialinių problemų nestokojančiame kaime ši darbšti šeima, ūkį sukūrusi plyname lauke, susitvarkiusi patogią buitį, savo poreikiams užsiauginanti ir mėsos, ir daržovių, yra teigiamas pavyzdys tiems, kurie nenori dirbti, laukia pašalpų arba nusiteikę ieškoti laimės anglijose ar norvegijose…
Dalė Lazauskienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).