Viltis neleidžia sustoti

Jonas Ohmanas su prieniečiais diskutavo apie Lietuvos istoriją, situaciją Ukrainoje, ES ateitį.

Jonas Ohmanas su prieniečiais diskutavo apie Lietuvos istoriją, situaciją Ukrainoje, ES ateitį.

Gedulo ir vilties dienos išvakarėse Prienų kultūros ir laisvalaikio centre lankėsi ir savo įžvalgomis pasidalijo švedų vertėjas, žurnalistas, publicistas ir kinematografininkas, organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.
Padėjus gėlių prie aukuro Laisvės aikštėje ir tylos minute pagerbus tuos, kurie gyveno viltimi išgyventi, išvysti tėvynę, sugrįžti, viltimi, kuri politiniams kaliniams ir tremtiniams teikė jėgų ir tvirtybės.
– Tai, kas vyksta pasaulyje dabar, yra susiję ne tik su dabartim, bet ir su Lietuvos bei kitų šalių ateitimi, – kalbėjo J.Ohmanas.
Jis daug dėmesio skyrė ne tik Lietuvos istorijai, bet ir Ukrainos problemoms. Neatsitiktinai, nes organizacija „Blue/Yellow“ („Mėlyna/Geltona“), kurią prieš dvejus metus jis įkūrė kartu su bendraminčiais, remia Ukrainos karius.
Pats keliolika kartų lankęsis Ukrainoje ir savo akimis matęs karinius veiksmus, bendravęs ir su kariais, ir su eiliniais ukrainiečiais, Jonas sako, kad lietuviai, kaip ir kitų Pabaltijos valstybių žmonės, išgyvenę tremtį ir pasipriešinimą, geriau nei kiti supranta, kas vyksta Ukrainoje, gali įvertinti agresoriaus galią.
– Jei pokariu lietuviai būtų sulaukę panašios pagalbos, kokią dabar gauna ukrainiečiai, manau, kad situacija būtų pakrypusi kita linkme, – įsitikinęs J.Ohmanas.
Jų organizacija surinko ir perdavė ukrainiečiams įvairių daiktų už daugiau nei 200 tūkst. eurų. Ukrainos kariams trūksta daug ko: ir balistinių šalmų, ir neperšaunamų liemenių, ir batų, karinės aprangos, apatinių, šiltų drabužių, kojinių, miegmaišių, palapinių, higienos priemonių ir netgi maisto.
Jo teigimu, jokia kita šalis tiek daug nepadeda Ukrainai jos kovoje dėl laisvės, kiek Lietuva.
-Galbūt mes jaučiame, kad šį kartą Rusiją pavyks parklupdyti ir po šimtų metų atgauti ramybę?- su viltimi kalbėjo J.Ohmanas.
Lankydamasis Ukrainoje jis pastebėjo, kad ten situacija keičiasi: ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet ir nėra taip blogai, kaip kartais kalbama.
Kalbėdamas apie užsienio valstybių požiūrį į Ukrainą, į Rusiją, jis parodė JAV žvalgybos dokumentą, parašytą 1991 m. sausio 11 d., kuriame Lietuva jau buvo „nurašyta“ – buvo nuspręsta nesikišti, nes iš anksto buvo numatyta, jog mūsų valstybės lyderius areštuos sovietai.
– Bet juk viskas įvyko ne taip! Todėl yra vilties, kad ir įvykiai Ukrainoje vyks ne iš anksto kažkieno prognozuojama kryptimi, – įsitikinęs ukrainiečių draugas.
J.Ohmanas su prieniečiais taip pat diskutavo apie Europos Sąjungos ateitį, situaciją Kryme ir Donbase, ekonomikos augimą, atsakė į susirinkusiųjų klausimus.
Iškilmingame renginyje koncertavo Prienų meno mokyklos smuikininkai (mokyt. Danguolė Kolpakovienė) ir Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“ (vadovas Rolandas Daugėla, koncertmeisterė Roberta Daugėlaitė), fleita grojo Romantas Daugėla.
Laima Duoblienė

Rubrikoje „Neliks duonos su druska - liks Tėvynė“. Bookmark the permalink.