Birštono kurortas prieš 80 metų

Birštonas 4 dešimtmetyje.

„Į Birštono kurortą nevažiuojama ūžti, pramogų ir nuotykių ieškoti; čia iš visos Lietuvos renkasi visuomenė ne iš mineralinių šaltinių atsigerti, ne gydomose voniose pasimaudyti, bet jieško visų pirma sveikatos“ (dr. Balys Matulionis)
Birštono muziejaus fonduose saugoma 1936 metais paskutiniojo kurorto direktoriaus dr. Balio Matulionio išleistas leidinys ,,Birštono kurorto veikla, reikšmė ir tvarkymo klausymai“. Balys Matulionis gimė 1895 metais  Utenos valsčiuje, Antakalnio kaime. Būsimasis pulkininkas, kurortologas 1919 m. baigė Petrogrado karo medicinos akademiją. 1917 m. išrinktas į Petrogrado lietuvių seimą,1920 m. savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę ir Kaune dirbo karo ligoninėje. 1933 – 1941 m. ėjo Birštono kurorto direktoriaus pareigas, vėliau Balys Matulionis buvo įkalintas. O 1941 – 1944 m. – vyr. sveikatos valdybos viršininkas. Išgelbėjo apie 500 medicinos seserų nuo išvežimo į Rytų frontą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV, ten dirbo gydytoju. Testamentu paliko fondą ruošiamai „Lietuvos medicinos istorijai“. Dr. Balio Matulionio akimis pažvelkime į Birštoną, kaip jis atrodė prieš 80 metų. Kokios problemos tuomet buvo aktualios šiam kurortui, įsikūrusiam prie Nemuno vingio?

Bažnyčios gatvė.

„Nors ir sunkūs laikai, bet Birštonas kasmet vis gausiau lankomas; ypatingai žymus lankytojų ir sunaudotų vonių skaičiaus padidėjimas buvo 1935 m.“ Dr. B. Matulionis džiaugėsi, jog kasmet augantis kurorto lankytojų skaičius rodo visuomenėje augantį pasitikėjimą kurortu, ypač tarp lietuvių. Ankstesniais metais daugumą apsilankiusiųjų kurorte sudarė kitataučiai. Birštono kurorte tais metais apsilankė daugiausia iš Kauno apskrities (857 pacientai), Marijampolės – 168, Šiaulių – 145, Alytaus – 115. B.Matulioniui į akis krito nepaprastai mažas atvykusiųjų iš Klaipėdos apskrities skaičius, kadangi pronacistiškai nusiteikusios Ligonių kasos šios apskrities gyventojus siuntė gydytis į Vokietiją. Taip pat mažo ligonių skaičiaus buvo sulaukiama ir iš Latvijos respublikos pasienyje esančių Lietuvos apskričių. Autorius daro išvadą, jog geriau sutvarkyti Latvijos kurortai pritraukia Lietuvos gyventojus. Todėl, jo manymu, „tiek visuomenė, tiek vyriausybė turi remti mūsų kurortų, ypač gydomųjų kurortų, tobulinimą ir jų kultūrinimą“.

Matulionis su kurorto darbuotojais 1934 m.

„Nagrinėjant Birštono veiklą, pravartu žvilgterėti ir į socijalinę pusę. Ligonių kasų ir įstaigų lėšomis 1935 m. gydėsi 338 pacijentai; jie sudarė iš viso lankytojų skaičiaus tik 17 proc.; vadinasi, 83 proc. pacijentų gydėsi vien savo lėšomis. Varguomenės su neturto liudijimais gydėsi 144 asmens. Šita varguomenė gavo iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus už pusę kainos 2.278 įvairias vonias.“ (Originalo kalba straipsnyje netaisyta – red. pastaba). B.Matulionio teigimu, iš pateiktos statistikos matyti, kad per paskutinius trejus metus Birštono lankymas, ir esant sunkiai ekonominei būklei, didėjo beveik visu 100 proc. (pasiekė beveik 2000 skaičių). ,,Birštonas yra valstybinis ir vienintelis balneologinis kurortas Lietuvoje; jis turi patenkinti visos Lietuvos gyventojus, reikalingus balneologiško gydymo.“ Kurorto direktoriaus manymu, šis pasiektas lankytojų skaičius yra per mažas. Todėl ,,kurorto organizacija ir tvarkymas turėtų eiti ta kryptimi, kad: 1) būtų pateisintas visuomenės pasitikėjimas, 2) būtų patenkinti pacijentų sveikatos reikalai ir ypač mūsų tautos sveikatingumui. Mineralinių šaltinių vanduo, įvairios vonios ir kiti gydomieji veiksmai tėra priemonė sveikatai pataisyti. Į Birštoną suvažiuoja kariai, ūkininkai, darbininkai, mokytojai, visokių valdžios ir privačių įstaigų tarnautojai, laisvųjų profesijų žmonės ir t.t. Kurorto poliklinikos ir gydomųjų įstaigų uždavinys yra ne vonių patiekti atvykusiam pacijentui, bet, tinkamai jį ištyrus, paskirti tikslų ir tinkamą gydymą, ir nustatyti pacijentui režimą, kurio jis turi laikytis iš kurorto sugrįžęs, kad pasiektieji gydymo rezultatai būtų pastovūs“.

To meto Kurhauzas.

Kurorto direktoriaus manymu, šitą tikslą kurortas gali pasiekti tik tuomet, kai bus jis aprūpintas „tinkamomis dijagnostikos ir terapijos priemonėmis ir pakankamu tinkamo kliniško stažo medicinos personalu“. ,,Centrinė įstaiga, į kurią iš visų Lietuvos kampų žmonės plaukia pasigydyti, turi savo pacijentams duoti kompetentingą, tikslų patarimą. Aišku, kad ir Birštonas, vienintelis visos Lietuvos balneologinis valstybinis kurortas, ne savo titulu, bet visų pirma darbo turiniu turi pateisinti savo egzistenciją ir visuomenės pasitikėjimą“. Pulkininkas Balys Matulionis apgailestauja, jog ,,dar daugeliui Birštono gydomųjų šaltinių nepadaryta nuosekli ir smulki vandens analizė, nepadaryti vandens specijalūs bakterijologiški tyrimai, neišaiškintas geležies bakterijų klausymas, neištirtos dumblo vonioms vartojamo dumblo fiziškos ir chemiškos ypatybės, jo kolojidai, regeneracijos procesų eiga. Daugumas kurorto pastatų ir patsai išplanavimas yra netikslūs ir netinka savo paskyrimui. Poliklinikos, dumblo vonių, II kl. mineralinių vonių, sanatorijų pastatai, visa tų pastatų dislokacija yra netikslūs, nepraktiški, įrengti neracijonaliai ir neatitinka šių dienų gyvenimo reikalavimų. Reikalinga nauja kapitališkai kurorto statyba ir pagrindinis išplanavimo pertvarkymas. Tai yra didelis ir labai komplikuotas darbas. Reikia neatidėliojant šitas darbas pradėti. Birštono kurortas yra visam kraštui reikalingas. Tokių kurortų tvarkymas turi būti pavestas kompetentingai administracijai su aiškiomis centro vyriausybės nustatytomis teisėmis“. Kurorto direktorius teigė, jog „Birštono kurorto mediciniškų įrengimų patobulinimą pastatys artimiausiu savo darbų tvarkos punktu. To reikalauja mūsų krašto sveikatingumo ir pacijentų interesai, to reikalauja mūsų krašto kultūros, mūsų Raudonojo Kryžiaus ir paties kurorto prestižas“. Belieka tik pritarti kurorto direktoriaus minčiai, jog „graži pradžia Birštone jau padaryta. Tik belieka pradėtas darbas sistemingai toliau plėsti“.
Angelė Sabaliauskaitė
Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoja