Tarp gražių ir gyvų erdvių

Praėjusį šeštadienį „Poezijos pavasario“ paukštė buvo atplasnojusi ir į mūsų kraštą. Grupė jos dalyvių tradiciškai svečiavosi Šilavoto Davatkyne ir Birštone.

Davatkyne palaimino lietus
Davatkynas svečius sukvietė dešimtą kartą. Šiais metais čia svečiavosi poetai Laura Sintija Černiauskaitė, Donatas Petrošius, Kerry Shawn Keysas, Aldona Ruseckaitė, poetas ir vertėjas Vytas Dekšnys, aktorė Olita Dautartaitė, literatūros kritikas Regimantas Tamošaitis, bardas Edmundas Janušaitis.
Kraštietė poetė, rašytoja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė prisiminė, kad nebuvo taip paprasta į Davatkyną atvilioti „Poezijos pavasarį“, nes organizatoriai iš pradžių žiūrėjo gana skeptiškai: kas tas Davatkynas, kokia tai vieta, ar poetų čia nenuskriaus, ar nereikės melstis ir t.t.
– Pirmas kartas buvo gana nelengvas. Dabar jau tuo skųstis tikrai negalime, nes poetai mielai čia atvažiuoja ir kartais būna daugiau norinčių, nei į vieną grupę telpa, – sakė A.Ruseckaitė.
Apgailestaudamas, kad tik pirmą kartą lankosi Davatkyne vykstančiame „Poezijos pavasaryje“, Regimantas Tamošaitis džiaugėsi tokia gražia ir gyva erdve, kurioje darniai sugyvena gamta ir žmogus. Pasak jo, tai toks labai jaukus „Poezijos pavasario“ lizdas, iš kurio turi išsiperėti daug gražių dalykų.
Pirmą kartą per dešimt metų „Poezijos pavasarį“ Davatkyne užklupo liūtis. Per lietų eiles skaitydamas Edmundas Janušaitis juokavo, kad lietus gimdo meilę – nes visi poezijos mylėtojai meiliai susispietė po uždangalais ir lietsargiais.
Susirinkusieji galėjo pasigėrėti Nijolės Janulevičienės megztų lėlių paroda, „Žiburio“ gimnazijos (mokyt. Kačiušis) ir Šilavoto pagrindinės mokyklos (mokyt. K.Grigonis) jaunųjų medžio drožėjų darbų paroda. Koncertavo Skriaudžių etnografinis ansamblis „Kanklės“.

Suartino prasmingam buvimui
Palaistyti pavasarinio lietaus, bet neišsigandę žaibų bei griaustinio trankymosi, „Poezijos pavasario“ svečiai pavakare persikėlė į saulėtą Birštoną.
Čia, jaukioje aikštelėje prie „Tulpės“ sanatorijos, skambėjo pačių poetų ir aktorės Olitos Dautartaitės skaitomos eilės. Aktorė šį kartą skaitymams pasirinko mirusių klasikų, beje, turinčių glaudžių sąsajų su „Poezijos pavasariu“, o kai kurių ir su Birštonu, kūryba. Ji skaitė „Poezijos pavasario“ laureatų Antano Miškinio, Onės Baliukonės, Justino Marcinkevičiaus eilėraščius, stabtelėjo ties Balio Sruogos jubiliejine sukaktimi, prisiminė Juozą Tumą – Vaižgantą.
Ir telieka tik pritarti literatūros kritikui Regimantui Tamošaičiui, kad, klausantis mielos Olitos skaitomų eilių, sunku buvo suvokti jų autorius, kaip mirusius. Perskaityti eilėraščiai teikė ramybę ir žadino norą kuo ilgiau būti kartu.
Juo labiau, kad tą ramybę naujom spalvom papildė ir avangardistiniai Donato Petrošiaus, Vyto Dekšnio, amerikiečio Kerry Shawn Keysas ir rumuno Mirčia Dinesku eilėraščiai, Lauros Sintijos Černiauskaitės ir Aldonos Ruseckaitės sugrįžimai, bardo ir poeto Edmundo Janušaičio dainos ir eilės, buvusio birštoniškio Povilo Kulvinsko patriotiniai posmai.
Tokia jau ta Birštono erdvė, kurioje, pasak Aldonos Ruseckaitės, nėra už ko pasislėpti ir kurioje atsiveria laisvė nuotaikoms bei mintims. Ir tikriausiai ne tik kūrėjams, bet ir klausytojams.

Laima Duoblienė
Ramutė Šimukauskaitė