Koks mokymas gali pažadinti mokymąsi ir Lietuvoje, ir Sardinijoje?

Į šį klausimą bandome atsakyti įgyvendindami Erasmus+ programos tarpregioninės strateginės partnerystės projektą „Geras mokymas pažadina mokymąsi“.
Prienuose atsakymo ieškome subūrę kartu besimokančių profesionalų komandą iš Švietimo skyriaus, Švietimo centro, Pedagoginės psichologinės tarnybos ir „Ąžuolo“ progimnazijos, „Revuonos“ pagrindinės mokyklos, „Žiburio“ gimnazijos atstovų. Susitelkėme bendram mokymuisi: naujausių žinių paieškai, jų pritaikymui ir tokios patirties apmąstymui, siekdami teorines žinias paversti veiksminga praktika. Praktika, kuri padės pamokose sustiprinti mokymosi paradigmą, o jos pagalba – mokinių mokymosi motyvaciją, darančią įtaką jų pasiekimams ir pažangai.
Turime dar neišnaudotų galimybių? Planuodami projektą ketinome ieškoti galimų mums aktualios problemos sprendimų, o šiandien, įpusėję projekto veiklas, matome, kad atradome ne tik naujus sprendimus, bet ir naujus problemos aspektus. Šiuos aspektus atskleidė abiejose partnerinėse projekto savivaldybėse, t. y. Prienuose ir Sasaryje (Italija) atliktas mokinių mokymosi motyvacijos tyrimas. Gera žinia ta, kad dauguma mokinių abiejose šalyse teigia norintys mokytis ir dažniausiai žino, už ką jie bus vertinami pamokose. Panaši dalis mokinių abiejose šalyse pripažino, kad labiausiai juos motyvuoja mokytis tėvai ir pareigos jausmas. Atradome ir skirtumų – mokiniai italai du kartus labiau patenkinti savo mokymosi pasiekimais ir daug drąsiau daro klaidas. Mūsų mokiniai dažniau pripažįsta, kad juos mokytis motyvuoja jų pačių pastangos, bet jaučiasi kelis kartus mažiau motyvuojami mokytojų. Kokia išvada? Ogi optimistinė –  tikrai turime neišnaudotų galimybių mokyme.
Ko galėtume imtis? Dauguma abiejų šalių mokinių pabrėžia gerų santykių su mokytojais svarbą. Panašias įžvalgas padarė ir mokytojai, dalyvaudami seminare „Skaitome, matuojamės ugdymo paradigmas“. Pasak seminaro lektorės dr. Ramutės Teresės Bruzgelevičienės, mokytojo ir mokinio sąveika yra didžiausia mokytojo poveikio ugdymo rezultatui dalis ir mokymas, vykstantis mokytojo – mokinio sąveikos pagrindu, yra geras mokymas. Atsakymų, kaip tai įgyvendinti praktiškai, ieškojome analizuodami teorinius šaltinius, dalindamiesi atradimais ir tardamiesi dėl galimų pokyčių diskusijoje „Mokymosi paradigmos realizavimo galimybės“.
Kodėl geriau ne perskaityti, o pamatyti? Nepakanka turėti teorinių žinių ir gerų sumanymų, labai svarbus yra tikėjimas tuo, ką darai. Ir tikriausiai nėra geresnio būdo sustiprinti šį tikėjimą, kaip atrasti vienas kito stiprybes tarptautinių susitikimų metu. Jau įvyko pirmieji du projekto partnerių susitikimai Prienuose ir Italijos Sasario savivaldybėje. Supratome, kad  mes turime aiškesnę ir griežtesnę pamokos struktūrą, o italai – glaudesnį ryšį su mokiniu. Mes pripažįstame, kaip svarbu kelti aukštus lūkesčius vaikui ir esame neblogai teoriškai pasikaustę šioje srityje, o stebėdami pamokas Sasaryje įsitikinome, kad tai tikrai realu, dideli lūkesčiai vaikams atsiperka su kaupu, jie padeda sukurti mokymosi motyvaciją palaikančius santykius. Kolegos iš Italijos gėrėjosi lietuvių gebėjimu gerbti ir mokiniams perteikti tautos istorinę, kultūrinę praeitį, o mes, savo ruožtu, mokėmės iš jų palikti klasės duris atvertas šiandieniniam gyvenimui, kad mokiniai ir gyventų, ir mokytųsi tuo pačiu metu.
Ką naujo atradome? Nors projektas dar tik įpusėtas, jau galime patvirtinti, kad skirtingas dviejų šalių švietimo, kultūrinis kontekstas padeda atrasti naujus projekto veiklomis sprendžiamų problemų aspektus ir dar neišmėgintas šių problemų sprendimo galimybes. Visi kartu turime kūrybingus ir drąsius žmones, kurie nuoširdžiai tiki tuo, ką daro. Todėl švietimo bendruomenės narių susitelkimas bendram mokymuisi realiai sustiprina jų motyvaciją keistis ir keisti mokymo(-si) procesą. Atradome, kad iš tiesų šiame procese nereikia griežtai atskirti  mokymo ir mokymosi paradigmų, kadangi esminis vaidmuo tenka mokytojo ir mokinio sąveikai. Mokymas, vykstantis mokytojo – mokinio sąveikos pagrindu, yra geras mokymas, pažadinantis motyvuotą mokymąsi.
Renata Pavlavičienė,
Švietimo skyriaus vyr. specialistė, projekto koordinatorė