„Anksčiau dėliojau plytas, dabar – žodžius“

Juokavo raseiniškis Vytautas Marcinkevičius, sveikatą stiprinęs Birštone. Kurorte jis ne tik gydėsi, bet ir dėliojo paskutinius taškus į rudenį pasirodysiančios knygos maketą.
Knygoje bus arti penkiasdešimties eilėraščių, ją iliustruos nuotraukos, grafikos kūriniai ir rankraščių kopijos. Knygos pavadinimas „Laimė, lieptas ir …“ turėtų suintriguoti, bandant atspėti, kas slypi daugtaškių vietoje.
– Ir svarbiausia – ji bus nedidelio formato bei kietais viršeliais, – tvirtino autorius, kad būtų galima nešiotis rankinėje, laikyti prie lovos, vežtis į kelionę.
Į knygą, kurios jau laukia ne tik jo poezijos gerbėjai Lietuvoje, bet ir Latvijos bei JAV lietuviai, bus sudėti per pastaruosius metus parašyti eilėraščiai. Pats Vytautas sako, kad jo eilėraščiai skaitytojus patraukia paprastumu, nuoširdumu, skambumu, aiškia prasme.
– Į eilėraščius sudėjau visą savo širdį, gal todėl skaitytojams jie ir patinka, – sakė pašnekovas.
Pirmuosius eilėraščius raseiniškis parašė dar būdamas pradinukas. Iki šiol gali padeklamuoti vieną pirmųjų savo eilėraščių „Pirmaklasi“. Be užrašų skaito ir dabartinę savo kūrybą bei stebisi, kaip galėtų neprisiminti to, ką pats į popierių suguldė: „Tai juk mano vaikai!“.
Vytautas daugiau nei tris dešimtmečius dirbo statybose. Susirgus darbą teko palikti. Tuomet vėl pradėjo lietis žodžiai, kuriuos jam tereikia užrašyti ant pozpieriaus. O tai lengviausiai pavyksta paryčiais. Vyras juokavo, kad žmona nepyksta dėl tokio jo pomėgio, atvirkščiai, ji yra pirmoji kritikė ir nuoširdi patarėja.
Eilėraščių temos – pačios įvairiausios. Pirmiausia jį įkvepia gamta ir aplinka, kartais eilėraštis gimsta tarsi iš naujo pažvelgus į kokį nors gamtos reiškinį, pažiūrėjus televizijos laidą ar koncertą. Taip atsirado eilėraščiai, skirti anekdotų karaliui Raimondui Šilanskui, dainininkui Vytautui Šiškauskui, laidų vedėjai Rūtai Mikelkevičiūtei. Su Raimondu Šilansku suplanuoto susitikimo Birštone metu Vytautas jam perduos eilėraščio rankraštį ir paprašys nuotraukos, kuri bus įdėta į knygą.
Jis rašo ir proginius eilėraščius, skirtus pasveikinti kolektyvus ar žmones jubiliejų ar kitomis išskirtinėmis progomis.
Birštone Vytautas lankosi jau ne pirmą kartą. Šįsyk atvyko po trejų metų pertraukos ir buvo maloniai nustebintas teigiamų pokyčių:
– Per tuos metus atsirado tiek daug atnaujintų pastatų, išgražintų gamtos kampelių! Manau, kad nežinau nei vieno kito miesto, kuris taip greitai keistųsi.
Jis dėkingas „Versmės“ sanatorijos medikams ir kitiems darbuotojams, stiprinantiems jo kūną. O sielą atgaivina išpuoselėta kurorto aplinka. Įkvėptas nuostabios gamtos ir nuoširdžių žmonių Vytautas Birštone parašė keletą eilėraščių, vienas jų – skirtas „Gyvenimo“ laikraščiui.
Laima Duoblienė

Prienų rajono laikraštis „Gyvenimas“
„Gyvenimas“ – spalvingas, mielas –
Toks laikraštis yra čia, Prienuos.
Žmonėms jis atgaivina sielas,
Su juo taip greitai bėga dienos.
Juk ne šventieji puodus lipdo…
Tai gal „Gyvenimas“, kuris
Tau gali virsti tikru gidu,
Atverdamas visas duris.
Spauda šiandieną visagalė
Ir žengia su žmogum greta.
Spaudos gerai paklusęs valiai
Skaitai „Gyvenimą“ tu tą.