Dieną pradėkime šypsena!

Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė.

Kvietė klimatologė dr. Audronė Galvonaitė, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje  pradėdama paskaitą – diskusiją „Klimato kaita ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir migrantai“.
Visiems puikiai iš televizijos ekranų pažįstama mokslininkė kalbėjo ne tik apie ektremalius meteorologijos reiškinius, kuriuos stebime ir Lietuvoje, nors ne visi jie čia susiformuoja, bet ir apie sveikatą. Ji ragino vos prabudus dieną pasveikinti šypsena ir puodeliu vandens.
– Orai nesusargdina. Orai yra gydytojas diagnostikas, kuris parodo turimas problemas, – daugelio įsikaltą mitą paneigė A.Galvonaitė.
Jos teigimu, klimatas yra tai, ko mes tikimės, o orai – tai, ką gauname (arba tai, ko esame nusipelnę). Oras keičiasi dėl to, kad saulė nevienodai įšildo žemės paviršių, ir susidaro temperatūrų skirtumai. Nereikia painioti klimato ir orų. Nuo klimato orai priklauso, o klimatas nuo oro – ne.
Apie klimato kaitą mes iš viso neturėtume kalbėti, nes kaita turėtų būti lėta, nepastebima per visą gyvenimą, tačiau pastaruoju metu yra kitaip – klimatas kinta labai greitai, ir prie to labai daug prisidedame mes patys.
Dažnai prognozes iškreipiame mes patys, pavyzdžiui, pakeitėme namo stogo dangą, iškasėme naują didelį tvenkinį, uždegėme pievoje žolę, ir tai pakeitė kiemo mikroklimatą, o kartu – ir orus, aplinkui gali lyti, o mūsų kieme neiškris nei lašo.
Kas lemia klimato įvairovę ir pokyčius? Pirmiausia, anot A.Galvonaitės, saulė, apie kurią mažiausiai žinome, nes termometro saulėje niekas neįtaisė. Didelę įtaką daro vulkanai, kurie išmeta daug teršalų, o dar daugiau – žmonės, pastatę fabrikus, sukonstravę automobilius, išmetančius teršalus ir kenksmingas dujas. Dėl šių ir kitų reiškinių vidutinė metinė temperatūra kasmet auga. 2015 m. pasaulinė vidutinė temperatūra, palyginti su 2014 m., padidėjo 1 laipsniu, o Lietuvoje pokytis pasiekė kritinę ribą – padidėjo net 2,1 laipsnio.
– Gamta karščiuoja ir ant mūsų labai smarkiai pyksta bei siunčia įvairius išbandymus: škvalus, viesulus, uraganus, – perspėjo klimatologė. – Atrodo, kad pasaulis verčiasi aukštyn kojom – šiauriniai rajonai sniego neturi, o sniegas krenta ten, kur jo neturi būti.
1992 m. Lietuvoje buvo didžiulė sausra, kai per 100 dienų neiškrito nė lašas lietaus. 1994 m. buvo ne tik sausa, bet ir labai karšta – daugiau nei savaitę laikėsi 33 – 34 laipsnių karštis. Pernai taip pat buvo sausa – Biržų ir Šiaulių rajonuose net pritrūko geriamojo vandens. Šiais metais Lietuvoje šalčių buvo mažai, bet Šiaurės ašigalyje sausio ir vasario mėnesiais po kelias dienas buvo šilčiau nei pas mus.
Lietuva nebuvo perkūnijų kraštas. Per metus dienų su perkūnija būdavo apie 45, tačiau pastaraisiais metais per du mėnesius būdavo po 50 – 60 tokių dienų. Beje, A.Galvonaitės teigimu, žiemą perkūnija nėra labai retas reiškinys ir ją išgirdus nereikia skambinti pavojaus varpais.
– Žaibas gali trenkti ne tik du, bet ir daugiau kartų į tą pačią vietą, – dar vieną mitą paneigė klimatologė. – Jei yra elektrai laidus sluoksnis, ir išlydžiui lengviausia praeiti.
Ji patarė užklupus perkūnijai nesislėpti po medžiais, aukštos įtampos laidais, nesimaudyti, nekalbėti telefonu, nesišukuoti plaukų, neglostyti gyvūnų.
– Pavasaris ateina tuomet, kai jam priklauso, o ne tada, kai rodo kalendorius, – šį nuolat skambinantiems ir televizijos žiūrovams kartojamą sakinį A.Galvonaitė dar kartą priminė ir prieniečiams.
Su klimato kaita į Lietuvą plūsta ir būriai migrantų. Tai ir kormoranai, Sosnovskio barščiai, uosialapiai klevai, kardžuvės, silkiniai rykliai ir kt.
– Jei mes ir toliau šitaip teršime, sudeginsime planetą, – susimąstyti apie tai, kaip elgiamės, pakvietė lektorė.
Laima Duoblienė