Politikams kaip vaikams – įstatymai už pusę kainos

Rytas Staselis

(pagal Ilfą ir Petrovą)
Mieli mano skilties skaitytojai, šiandien pamėginsiu pasiekti beveik neįmanomą dalyką. Ogi paaiškinti, kodėl lygiai prieš savaitę beveik visa lietuviška žiniasklaida sukilo, ėmėsi rinkti parašus, protestuoti prieš Seimo priimtą LR Baudžiamojo kodekso pataisą, urmu ėjo į susitikimą su prezidente Dalia Grybauskaite ir vienu balsu siūlė vetuoti tas pataisas įteisinantį įstatymą.
Dar sunkesnė misija, turint galvoje šiaip jau nelabai palankų visuomenės požiūrį į mūsų atstovaujamą visuomenės institutą (žiniasklaidą) ir nelabai gerbiamą mūsų profesiją (žurnalistai – parsidavę, dirbantys už pinigus, antros seniausios profesijos atstovai, etc.), jus įtikinti, kad ir sukelta audra vandens stiklinėje, ir sąmyšis, ir vizitas pas Prezidentę, ir net kai kurių žiniasklaidos priemonių vadovų politikams skirta retorika – „patraukite kanopas nuo spaudos laisvės“ – turi visai visuomenei svarbią savo logiką.
Įsivaizduoju, bus nelengva, kada ore stačiai tvyro nuotaika, kurią galėtume apibrėžti vėlgi retorika: „Ar kas nors gali sutvarkyti ir žurnalistus, kurie nebeturi nieko šventa, terorizuoja, bulvarizuoja, tyčiojasi ir lenda po privačiais meilės guoliais“. Tačiau pamėginsiu.
Taigi šios, dabar jau besibaigiančios Seimo kadencijos prieaušryje dvi socialdemokratų atstovės Irena Šiaulienė ir Rimantė Šalaševičiūtė, žinomos dėl savo rūpesčio nepilnamečių teisėmis, sukuria Baudžiamojo kodekso pataisą:
„2471 straipsnis. Teismo bylos medžiagos ar jos dalies, susijusios su nepilnamečiu, atskleidimas ar viešas paskelbimas
1. Tas, kas atskleidė arba viešai paskelbė baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos, nagrinėjamos ar išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, medžiagą ar jos dalį, susijusią su nepilnamečiu, arba bylos medžiagą ar jos dalį, susijusią su nepilnamečiu, kurios atskleidimą ar viešą paskelbimą apribojo teismas, išnagrinėjęs bylą viešame teismo posėdyje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Viskas lyg ir tvarkoj: tokį variantą galima būtų svarstyti, šlifuoti beigi tobulinti. Viena vertus, problema yra, iniciatyva priimtina ir rimta. Kita vertus, aš – nespecialistas, modeliuodamas galimas tokios formuluotės pasekmes, klausčiau: tarkime, vyksta teismas dėl nepilnametės išprievartavimo. Auka, teismui priėmus sprendimą dėl svarstymo neviešomis sąlygomis, lieka užčiauptomis lūpomis ir už durų laukiantiems žurnalistams negali atskleisti tyrimo eigos. Nusikaltimą padarę įtariamieji su savo advokatais, pravėrę tos pačios teismo salės duris, tarsi yra suvaržyti cituoti proceso medžiagą, tačiau yra visiškai laisvi auką viešai vadinti „kekše, kuri pati norėjo“, o dabar esą siekia pasipinigauti arba uždaryti mūsų šilkinius bernužėlius cypėje. Tai melas, siekis sumenkinti auką, tačiau teismo uždarumas nedraudžia už teismo salės durų kurti neigiamą opiniją apie auką. O auka neturi teisės toje pačioje aplinkoje papasakoti, kad bernužėliai, ko gero, nėra labai šilkiniai, jeigu su ja „tokius dalykus“ išdarinėjo. Negali, nes tai – uždaro teismo posėdžio medžiaga.
Tačiau dėl to galėjo įsivyrauti bent jau civilizuota diskusija, po kurios galima būtų tikėtis civilizuotos straipsnio formuluotės.
Tačiau 2014 m. liepą (beveik prieš dvejus metus!) Vyriausybė tokią formuluotę pakeičia kiek kitaip. Nors teisinės kalbos skaitymas nėra pats maloniausias užsiėmimas, atraskite esminius skirtumus:
„2471 straipsnis. Teismo bylos medžiagos ar jos dalies atskleidimas arba viešas paskelbimas
1. Tas, kas atskleidė arba viešai paskelbė neviešame (uždarame) teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalį arba viešame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalį, kurią teismas nustatė, kad yra nevieša, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Ar pavyko pagauti esmę? Taigi: nepilnamečių apsaugos „kampo“ ten išvis nebeliko. Uždarų posėdžių galimybė ten išplėsta. Teoriškai kiekvienas kyšininkas, jeigu pinigus perėmė meilužės apartamentuose, turi galimybę aiškinti, kad veikos epizodas yra susijęs su jo – kyšininko – asmeniniais santykiais, bei kupinas itin diskretiškų detalių, todėl reikalauja uždaro teismo posėdžio. Ne apie pikantiškas aplinkybes, o apie kyšininkavimo esmę parašiusi žiniasklaida taip pat teoriškai turi rinktis terbeles ir eiti versti viešųjų darbų kalno, pasirengti laisvės apribojimams ar areštui. Ir kažką esą neleistino parašęs žurnalistas, ir žiniasklaidos vadovas.
Yra dar vienas svarbus šios istorijos aspektas. BK pataisa buvo sumanyta, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo Lietuvoje siautėjančios žiniasklaidos. Akivaizdu, kad nepilnamečių filtras iš jos galutinėje redakcijoje išnyko.
Tačiau tarkime, kad pirminė pataisos idėja – nepilnamečių interesai – liko, nors ir neįvardyti. Sutarkime, kad nepilnamečių apsaugos problema yra viena kertinių Lietuvoje. Bjaurokas klausimas: kodėl galutinė įstatymo redakcija itin giliuose Vyriausybės ar Seimo stalčiuose gulėjo nuo 2014 m. liepos 7 d. iki dabar.
Gal tai buvo laikotarpis, kada nepilnamečių apsaugos problema buvo ne tokia aktuali? Ši versija – banaloka. Aš veikiau spėčiau rimčiau – tiesiog politikai nepilnamečiams pasiūtą teisinį rūbą norėjo pritaikyti sau. Nes uždari teismų posėdžiai šiai korumpuotai koalicijai po jų žygių yra svajonių siekinys.
Kažką primena…. Ėėėė!!!!
„Ostapas sustojo prie įėjimo (…) ir vartaliodamas kvitų knygą karts nuo karto šūktelėdavo: Pirkite bilietus, piliečiai, dešimt kapeikų! Vaikai ir raudonarmiečiai – nemokamai! Studentams – penkios kapeikos, ne profsąjungos nariams – 30 kapeikų. (…) Netrukus dviem eilėm atėjo Charkovo milicininkų ekskursija ir apspito didįjį kombinatorių. Jis išsigando, mėgino čia par apsimesti paprastu turistu, tačiau trauktis nebuvo kur ir jis suriko: „Profsąjungų nariams – dešimt kapeikų, o milicininkams, kadangi juos galima prilyginti studentams ir vaikams – iš jų po penkias kapeikas”…
Benderių seimelis…