„Linkiu, kad įsimylėtumėt pavasarinius augalus“…

Į „Pavasarinių žolelių ir šaknelių puotą“, kuri vyko Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre, susirinko gausus būrys Sveikos gyvensenos klubo „Versmenė“ narių su pirmininke Leonora Kalantiene.

Juos drauge pabraidžioti po augalų ir žolynų pasaulį pakvietė Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė. „Linkiu įsimylėti kiaulpienę, – kvietė ji. – Kiaulpienė šiandien labai verta. Ji yra analogas ženšeniui. O kartus skonis – karalius, pats geriausias pagal ajurvedą“. Pasak viešnios, šiame augale gausu vitaminų C ir E, A, daug geležies, kalio, jodo, todėl tinka ir kepenų ligoms gydyti, virškinimui, rėmeniui mažinti, sultys turi antibakterinių savybių. „Sultis, išspaudus iš viso augalo, iki žydėjimo, galima užsišaldyti ir gerti visą žiemą po valgomą šaukštą, – davė patarimų Žolinčių akademijos prezidentė. – Kiaulpienė su dilgėle – puiki draugija. Tinka ir prie onkologinių ligų, tik reikia naudoti praėjus trims dienoms po „chemijos“. Pasak D. Kunčienės, kiaulpienių žiedų arbata labai tinka gerti prieš miegą, tačiau žiedų džiovinti negalima – „išlėks pūkeliu“, reikia prisišaldyti. O kol žydės, kiekvieną dieną po 3 – 5 žiedelius imti ir suvalgyti su visu kotu. Beje, žiedus galima panaudoti ne tik šventiniam stalui, bet ir tortui puošti. Iš kiaulpienių lapų galima pasidaryti aliejinę ištrauką, o pavytinus šaknis – mėsmale jas sumalti į granules ir džiovinti, laikyti stikliniame inde.
„Linkiu, kad įsimylėtumėt pavasarinius augalus“, – patarė Danutė ir gyrė garšvą, žliūgę, lipiką, meškinį česnaką, iš jų lapų kvietė pasigaminti įvairiausių užtepėlių, pastų, padažų.
„Pumpuro galia yra didžiulė“, – imuninei sistemai sustiprinti ji patarė suvalgyti iki trijų klevo, liepos, obels, kriaušės, agrastų, juodųjų, raudonųjų serbentų pumpurų. Jei pasisėsime dilgėlių, vėliau iš jų bus galima pasigaminti dilgėlių sėklų chalvos: nukerpi viršūnes, sudedi ant balto popieriaus, išdžiovini. Atskiri lapelius ir sėkliukes, kurios labai tinka esant mažakraujystei, nusilpus imunitetui. Reikia tik su kavamale sumalti į pudrą, su medum sumaišyti, galima įdėti ir stiklinę trintų spanguolių. Valgyti po vieną šaukštelį du kartus per dieną.
D. Kunčienė kvietė draugauti ir su garšva, kuri yra puiki priemonė nuo podagros, taip pat neužmiršti ir dirvinio lipiko, kuris yra silicio šaltinis, tinka skydliaukei sutrikus, moterims patarė prisiminti pievinę rasakilą. O vaistinė česnakūnė ypač tiks padažams, salotoms, prieskoniams. Šio augalo šaknys – vietoj krienų, garstyčių. Ir, žinoma, – geras antiseptikas, naudojamas votims gydyti, nuo skorbuto.
D. Kunčienė ir receptų padiktavo, įvairių patarimų davė, net sušius pristatė, kvietė draugauti su su sėklomis. Pvz., pamirkyti razinas, pridėti supjaustytos garšvos, riešutų ir užpilti apelsinų ar morkų sultimis.
Lektorė kvietė neužmiršti padėkoti Motinai Žemei už išaugintas žoleles, o Aukščiausiajam – už susitikimus vieniems su kitais. „Viskas iš Dievo sodo. Linkiu atrasti savo sveikatai pastiprinimą. Linkiu sveikai valgyti, mylėti, vertinti tai, ką turim, vienas kitą branginti“, – D. Kunčienė pasidžiaugė ir draugyste su „Versmenės“ klubu. Versmeniečių vardu pirmininkė L. Kalantienė viešniai padėkojo ir pakvietė visus pasivaišinti pavasariniais skanėstais, atsigaivinti žaliaisiais kokteiliais, dilgėlių arbata ir, žinoma, aplankyti atsineštų prieskoninių, vaistinių ir kitų augalų daigelių, atžalėlių mugę.
Palma Pugačiauskaitė