„Amžinoji kryžkelė“…

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko literatūrinė publicistinė popietė „Amžinoji kryžkelė – prieš 600 metų ir dabar“. Joje dalyvavo rašytojas Vydas Astas (tikrasis vardas –Tautvydas Galinis).
Popietės svečio biografijos faktus pristatė bibliotekininkė Laima. V. Astas – rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas.  Romanų „Aklavietė“, „Draudžiama meilė“, „Amžinoji kryžkelė“ autoriaus pirmiausia ir buvo  klausiama: „Kuo ta amžinoji kryžkelė susijusi su dabartiniais laikais“?
„Didelė garbė būti čia, jausti plevenant didžiojo poeto dvasią, klausiančią: „Tėvyne, tu mano tėvyne, / su kuo ir prieš ką tu eini/ kodėl tu draskai man krūtinę/ ir ko tu taip ieškai many…“, – poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais pradėdamas susitikimą sakė svečias. Jis paskaitė savo romano ištrauką apie tai, kaip plačiai skambėjo didžiojo Algirdo vardas dar 1377 -aisiais, priminė Vytautą, Jogailą…
Prisiminęs artimesnius laikus, XX amžių, V. Astas priartėjo iki nūdienos. „Ar galima sakyti, kad Lietuva yra liberali demokratinė valstybė?“ – atsakydamas į šį  paties iškeltą klausimą V. Astas rėmėsi mintimis, išsakytomis Vilniaus forume Vilniuje. „Sukurtas nomenklatūrinis oligarchinis režimas. Senoji nomenklatūra plius naujieji oligarchai… Pasak jo, „laisva ir sąžininga konkurencija tėra tik iliuzija, kadangi politiniame lauke laisva ir sąžininga konkurencija įmanoma tarp vienodo pajėgumo dalyvių, – tęsė jis ir priminė apie egzistuojančias „sistemines ir nesistemines partijas“. – Kilti opozicijai dabartinėmis sąlygomis neįmanoma. Politiniame lauke viena kitą keičia tos pačios partijos, o įsikūrusi nauja nelemia politinių sprendimų“… „Pilietinei visuomenei rūpi tik individo laisvė, kuriamas bešaknis individas, – teigė rašytojas. – Svečio manymu,  Laisvosios rinkos institute susirinkę ne ekonomikos šulai, o to principo propaguotojai. Jų žodis, matyt, sveria priimant Vyriausybės nutarimus. Kultūros naikinimą tęsė Pilietinės visuomenės institutas ir kiti centrai“… Jo nuomone, „matyt, neatsitiktinai egzistuoja giluminiai ES ir TSRS panašumai“. „Nepastebimai veikia nutautinimo būdas… Vilniaus universiteto istorijos fakultete nėra Lietuvos istorijos katedros.., – sakė V. Astas ir priminė apie globalios Lietuvos projektą. Anot jo, „globalios Lietuvos vizija – tautos kelias į politinę ir istorinę nebūtį. Visiška aklavietė“. „Privalom tapti išsaugančia tautą visuomene, – kvietė rašytojas. – Inteligentijos vaidmuo galėtų būti didžiulis… Prienuose, manau, dar atsirastų žmonių, kuriems rūpi, kad Valstybė nebūtų tiktai vietinė administracija, valdoma iš Briuselio“… V.Astas teigė, kad: „Vilniaus forumas skiriasi nuo kitų sambūrių. Drįsčiau teigti, kad giliau apmąstyta Lietuvos būklė, nubrėžti uždaviniai, kuriuos sprendžiant galima būtų dar atgauti pražūstančią tautą. Reikia, kad idėja pasklistų po visą Lietuvą… Būtų gražu, kad ir Prienuose būtų šviesuomenės inteligentų grupė“.
Literatūrinės popietės dalyvis Jonas Aleknavičius paskaitė ištraukas iš sausio 9 dieną Nacionaliniame muziejuje paskelbtos „Vilniaus forumo deklaracijos“. Jis priminė, kad po šia peticija pasirašė ir renginio svečias V. Astas. Susitikimo dalyviai taip pat išsakė savo pastebėjimus: „Kaip sureagavo Lietuvos valdžia į šį forumą, ar buvo skelbta spaudoje ir kt.“, išsakyta ir susirūpinimas dėl lietuvių kalbos išlikimo. Vienas popietės dalyvis sakė, kad „sėdim šventovėj. Jei paklaustume Skuode, Mažeikiuose, kas girdėję apie Putinaitę ir apie Marcinkevičių?.. „Vaikai per „Dainų dainelę“ dainuoja angliškai.., jeigu ką kankina nemiga, naktį įsijunkit Lietuvos radiją – ir vėl išgirsite angliškas melodijas. Nebeskamba prancūzų, italų… o ryte – įsijungi LRT – po kalbos valandėlės – taip pat angliška muzika“. Į pastebėjimus V. Astas atsakė, teigdamas, kad Putinaitė tarnauja ne mokslui, o ideologijai, o plačiau, apie tai, pasak svečio, bus kalbama gegužės 7 d. Mokslų Akademijoje vyksiančioje konferencijoje.
Mintimis popietėje dalijosi ir Alksniakiemio bendruomenės pirmininkė Daiva Earlė. Ji klausė, ar po forumo kreipimusi pasirašė jaunimas, ir išreiškė įsitikinimą, kad reikia pradėti būtent nuo jaunimo. Taip pat ji pasigedo Prienų valdžios atstovų literatūrinėje popietėje, primindama, kad „Prienų valdžia paskendusi šiukšlėse“, beje, buvo ir kitokių nuomonių (kalbama apie Prienų kapines – aut. past.)… Diskusijų sukėlė žodžio „europietis“ vartojimas. Matyt, tokios diskusijos reikalingos, nes tęsėsi labai ilgai.
Palma Pugačiauskaitė