Apie Prienų bravorą…

Knygos „Prienų alaus bravoras 1868 – 1944 m.“ autorius Romas Vilčinskas.

Pilnutėlėje Prienų krašto muziejaus salėje buvo pristatyta Romo Vilčinsko knyga „Prienų alaus bravoras 1868 – 1944 m.“. Autorius, šiuo metu dirbantis Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje, gerai pažįstamas prieniečiams – iki 2013 m. jis dirbo „Revuonos“ vidurinės mokyklos istorijos mokytoju.
Šis R.Vilčinsko darbas – tai bandymas Lietuvos pramoninės aludarystės metraštį papildyti dar vienu epizodu – Prienų alaus bravoro, praeityje buvusio viena didžiausių šio verslo šakos įmonių, istorija. O Prienų gyventojams tai puiki proga sužinoti daug pamirštų ar net negirdėtų detalių.
Kada tiksliai Lazaris Goldbergas degtinės ir spirito gamykloje pradėjo virti alų, negalima nustatyti, manoma, kad 1868-aisiais su gubernijos valdininkais buvo pradėti derinti leidimai, nes netrukus buvo pastatyti du nauji pastatai, iš kurių vienas – ledainė su rūsiu – reikalinga tik alaus gamybai.
Knygoje rasime ir daug įdomių faktų apie alaus bravoro įkūrėjo asmenybę, o žinutė 1912 m. „Vienybės“ laikraštyje, kurioje sakoma, kad apie tą miestelį – Prienus –  niekas nieko nežinotų, jei ne Goldbergo bravoras, dabartiniais laikais L.Goldbergui, matyt, pelnytų apdovanojimą už miesto vardo garsinimą.
1920 m. iš L.Goldbergo įpėdinių bravorą įsigijo  Bencijonas Šakovas ir įmonę valdė lygiai du dešimtmečius. Bravorą jis skubiai rekonstravo bei modernizavo ir jau 1921 m. pagal pagaminto alaus kiekį nusileido tik bendrovei „Volfas Engelman“.
Prienų bravoras buvo plataus profilio įmonė: gamino alų, salyklą, midų, vaisvandenius, turėjo alaus urmo sandėlį Ukmergėje, alaus barus septyniuose Lietuvos miestuose, restoranus – dviejuose.

Atsiminimais pasidalijo Gražina Starkauskaitė – Kavaliauskienė.

Tarpukariu bravore dirbo šimtai žmonių, tačiau autorius apgailestauja, kad apie juos surinkta mažiausiai informacijos. Pavyko sužinoti tik penkių dešimčių žmonių, kurių asmeninės istorijos vienaip ar kitaip persipynusios su Prienų alaus bravoro likimu, pavardes.
Apie B.Šakovo, apdovanoto aukštu valstybės ordinu, ir jo šeimos gyvenimą miesto istorija besidomintys prieniečiai žino nemažai, o knyga tas žinias turėtų dar papildyti.
Knygos pristatymo metu R.Vilčinskas papasakojo ne tik apie bravoro veiklą, įmonės įtaką miestui ir jo gyventojams, bet atskleidė ir tai, kas į knygos puslapius netilpo arba buvo sužinota jau išleidus knygą. Jo pasakojimą atsiminimais dar papildė Gražina Starkauskaitė – Kavaliauskienė bei kiti renginio dalyviai.
Į renginį atvežtų gausiai nuotraukomis bei dokumentais iliustruotų knygų neužteko visiems, norėjusiems įsigyti. Tad susidomėjusieji dar gali kreiptis į Prienų krašto muziejaus darbuotojus ir užsisakyti knygą.
Laima Duoblienė