Ką gali bendras tikslas ir atsakomybė

Kovo 11 -oji kiekvienam Lietuvos piliečiui, Lietuvos gyventojui yra labai svarbi šventė. Pamąstykim kiekvienas, kokios mintys aplanko mus, kai pagalvojam apie šią datą. Vieni galbūt prisimenam Seimo rūmus, kur buvo pasirašytas šis aktas, kiti patį pasirašymo momentą. Kiek žmonių, tiek ir prisiminimų atspalvių.
Manau, daugeliui iškyla neišblėstami Baltijos kelio vaizdai. Šią dieną savotiškai mena ir tas  pilietis, kuris per visą sunkmetį galbūt tūnojo šešėlyje ( „nematomoje rezistencijoje“), o Lietuvai tapus laisva šalimi, pirmas nubėgo į bažnyčią prisiekti ištikimybės… greičiausiai – sau.
Visi mes skirtingi ir labai skirtingi mūsų likimai, todėl ir įvykius suvokiame kiekvienas savaip.
Vartant anų dienų laikraščius, atmintyje atgyja buvę įvykiai, pajunti visą to laikmečio padėties dramatiškumą. Matai laikraštyje pažįstamų žmonių pavardes, skaitai jų parašytas mintis ir didžiuojiesi, kad esi jų žemietis. Tai – drąsūs žmonės, kurie, dar esant senoms jėgos struktūroms, viešai reiškė savo mintis ir deklaravo Lietuvos siekį būti nepriklausoma. Kiekvienas padorus žmogus tuomet atliko savo galbūt mažą, tačiau labai svarbų ir reikalingą darbą siekiant didžiojo tikslo. Prienų kraštas, kaip Lietuvos dalelė, taip pat atliko savo misiją.
Juk buvom ir Baltijos kelyje, ir Seimą gynėm.
Dar neišėjus Sovietų armijai iš jos dalinio teritorijos, jų sudaužytą Kęstučio paminklą atsikasėm, padarėm tikslią kopiją ir pačioj gražiausioje Prienų vietoje pastatėm. Prisimenu, buvo daug nuomonių, svarstymų, kol vietą išrinkom. Vieni siūlė paminklą statyti karinio dalinio teritorijoje, kiti – ant Nuotakų kalno, bet dauguma norėjo matyti Kęstutį ant kairiojo Nemuno kranto prie tilto, Prienų prieigose. Ir nors nuo to įvykio prabėgo daug laiko, atmintyje iškyla brangūs prisiminimai, susiję su Kęstučio, kaip laisvės simbolio, Prienuose atstatymu.
Buvo begalės problemų ir baimių, tačiau bendro, prasmingo tikslo turėjimas vienijo mus visus, ir galiausiai  Kęstutis stojo Prienų žemės sargybon.
Kuo man ypač svarbus Kęstučio paminklas? Tuo metu man teko garbė ir atsakomybė dirbti šio paminklo atstatymo komisijos pirmininku kartu su puikiais ir atsakingais žmonėmis, tai – A.Aleksėjūniene, V.Konovalovu, J.Valinsku, K.Lupeikiu, I.Čybiene, A.Matulevičium, A.Juroniu, G.Kamarausku.
Galiausiai darbas buvo užbaigtas. Gyvenimas pradeda diktuoti  naujas problemas. Vieni svarbūs darbai keičia  kitus, viena savivaldybės valdžia keičia  kitą. Savivaldybės pareigūnai, Taryba rūpinasi viskuo, apie ką tik įmanoma pagalvoti… tik užmiršta Kęstučio paminklą, kuris, kaip ir bet kas šioje žemėje, pavaldus laiko tėkmei – jis… fiziškai pradeda irti.
2015 metais buvau išrinktas Prienų savivaldybės tarybos nariu ir daviau sau užduotį – išsiaiškinti, kodėl ir kas nenori restauruoti ir toliau padoriai prižiūrėti šio paminklo. Paminklo, kuris jau buvo tapęs simboliu, prie kurio fotografavosi jaunavedžių poros. Buvo gimusi tokia TRADICIJA.  Atsakymo neradau. Visi ne prieš, bet jokių veiksmų nėra.
Didelis ačiū A.Matulevičiui ir I.Stasytienei už žingsnius, kuriuos jie padarė sutvarkydami paminklo dokumentaciją. Jie surado ir restauratorių paminklo atstatymui. Tačiau restauravimui  pinigų, deja, nebuvo.
Viso labo tereikėjo 15 tūkst. eurų. Bet visame 2015 metų savivaldybės biudžete jų  NEBUVO.  Atėjo 2016 metai. Biudžetas patvirtintas. Bet ar atsiras šiais metais tie 15 tūkst. eurų? Aiškaus atsakymo neišgirdau. Vien aptakios frazės – svarstysim, analizuosim, kokios bus aplinkybės ir t.t.
Šios šventės proga kreipiuosi į visus Tarybos narius, merą AlvydąVaicekauską. Padovanokim 2016  metais  Prienų rajono savivaldybės gyventojams Kęstutį. Mere, jei reikia pagalbos, kreipkitės į mus, tuos žmones, kurie šį paminklą atstatė, – mes tikrai jums padėsim.
Juk Kovo 11 -oji – tai įrodymas, ką gali bendras tikslas ir vienybė.
Gintautas Bartulis
Prienų rajono savivaldybės tarybos narys