Pieno gamintojai reikalauja žemės ūkio ministrės atsistatydinimo

– Ministerijos biurokratai turi dirbti mums, žmonėms, o ne mes – jiems, – teigia Jonas Vilionis.

Jonavoje vykusiame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos išplėstiniame tarybos posėdyje dalyvavo apie 900 žmonių, atstovaujančių 58 tūkstančiams pieno gamintojų.
Pieno gamintojai, pernai patyrę 70 mln. eurų nuostolių, visoje ES gaunantys mažiausią užmokestį už pieną ir mažiausias išmokas, sako, kad daugiau kentėti jau nebegali, nes šviesos tunelio gale nemato. Jie reikalauja, kad atsistatydintų žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, kad Vyriausybė rastų pinigų nuostoliams kompensuoti. Jei per mėnesį pinigų negaus, kovo 23-iąją žada prie Seimo ir Vyriausybės atvykti su karvėmis.

Situacija – kritinė

– Kaip mums toliau gyventi? Ką daryti? – klausė posėdžiui pirmininkavęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, priminęs, kad per pastaruosius trejus metus parduota per 16 tūkst. karvių, neliko beveik pustrečio šimto pieno ūkių.
Jis pabrėžė, kad dauguma ūkių negali mesti veiklos, nes turi įsipareigojimų – įgyvendina projektus, yra gavę kreditų. Todėl, anot J.Vilionio, dabar svarbiausia – išlaikyti pieno ūkį, o ne modernizuotis.
– Ministerijos biurokratai turi dirbti mums, žmonėms, o ne mes – jiems. Todėl reikalausime, kad Žemės ūkio ministerijoje 30 proc. būtų mažinamas biurokratinis aparatas, – kalbėjo J.Vilionis, klausdamas, kodėl Žemės ūkio ministerijai 120 tūkstančių sumažinus Žemės ūkio rūmų finansavimą, pinigai nukeliavo nežinia kur.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas atkreipė dėmesį į atsiradusią priešpriešą tarp smulkiųjų ir stambiųjų pieno gamintojų, taip pat į raginimus žemdirbių organizacijoms persitvarkyti, persiorientuoti – t.y. paklusti biurokratų reikalavimams.
Pieno pagaminama daugiau, nei suvartojama
Žemės ūkio rūmų vicepirmininko, LPGA nario Broniaus Markausko teigimu, gili krizė viso pasaulio pieno rinkoje atsirado dėl to, kad pieno pagaminama daugiau, nei suvartojama pieno produktų.
– Deja, krizės, kuri gali užsitęsti iki 2020 m., mes nei mitingais, nei reikalavimais nepakeisime, – kalbėjo B.Markauskas.
Prastai Lietuvos pieno gamintojų situacijai didelę neigiamą įtaką padarė pieno kvotų panaikinimas ES, mažiausios pieno supirkimo kainos, brangiau pieną superkantys kaimyninės Lenkijos supirkėjai, pieno įvežimas iš Latvijos ir Estijos, penkių stambiausių  Lietuvos pieno perdirbėjų monopolis, nepasiteisinusios viltys dėl naujų rinkų Azijos šalyse.
– 1 euras, įnvestuotas į pieno sektorių, duoda 4 eurus grąžos. Tai kodėl siekiama panaikinti šį sektorių? – klausė B.Markauskas.

Reikia mažinti pagaminamo pieno kiekį

Europos pieno tarybos prezidentas  Romualdas Šaberis (Romuald Schaber), apžvelgęs ES ir pasaulio pieno rinkas, pažymėjo, kad ūkininkui pats svarbiausias dalykas yra savarankiškumas, todėl dėl to kovoti yra būtina.
– Pieno krizę ES sukėlė perprodukcija. Nuo 2013 m. pagaminamo pieno kiekis išaugo 10 mln. tonų – t.y. 25 proc. Kur padėti perteklinį pieną? Neprotinga yra gaminti kuo daugiau ir taip save žudyti, – kalbėjo R.Šaberis.
Įvardindamas krizės priežastis, jis paminėjo pieno kvotų panaikinimą, Rusijos embargą. Jo teigimu, visoje Europje turėtų būti vieningai koordinuojama atsakingos rinkos programa, kurios esmė – baudų – priemokų sistema – t.y. gaminantis per daug mokėtų baudas, o tam, kuris pagamina mažiau – primokama. Tačiau, pasak Europos pieno tarybos prezidento, kad programa veiktų, reikia pakeisti įstatyminę bazę.
– Kad kainos galėtų vėl padidėti, reikia mažinti pagaminamo pieno kiekius, – apibendrindamas kalbėjo R.Šaberis.
Jis pabrėžė, kad, jei nenorime, kad viską į savo rankas paimtų didieji koncernai, pieno gamintojai turėtų veikti kartu, sulaukti politinio pritarimo ir taip įveikti krizę.

Krizei nebuvo ruoštasi

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, aptarusi situaciją Lietuvos pieno sektoriuje, pastebėjo, jog krizei nebuvo pasiruošta – niekas nieko nedarė, kad būtų sukurtas krizinis fondas, kad būtų vystoma kooperacija, nepasiruošta ir kvotų panaikinimui.
– Dabar, krizės laikotarpiu, galima taikyti tik trumpalaikes priemones, – sakė žemės ūkio ministrė.
Ji pažadėjo, kad dėl pinigų, skirtų kompensuoti pieno gamintojų nuostolius, bus kreipiamasi į Europos Komisiją.
Ministrė paneigė mestus kaltinimus, kad ministerija siekia sunaikinti smulkius ūkininkus. Jos teigimu, yra atvirkščiai, smulkūs ūkiai, kurių yra net 70 proc., parodo kaimo gyvybingumą. O tie smulkių pieno ūkių savininkai, kurie patys ar susikooperavę su kaimynais, pradėtų perdirbti pieną, galėtų gauti ir didesnę paramą.
Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovas, buvęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, apgailestavo, kad nebuvo sukurtas krizinis kaimo paramos fondas, kurį galėtų sudaryti 2-3 proc. nuo maisto produktų PVM.  Tokio fondo, pasak K.Starkevičiaus, gali prireikti ir kitiems žemės ūkio sektoriams.

Nepasitenkinimas perdirbėjais ir pardavėjais

Kiti posėdžio pranešėjai kalbėjo apie būtinybę siekti, kad kuo greičiau pradėtų veikti kooperatyvas „Pienas LT“, kad valdininkų skaičius sumažėtų ne tik Žemės ūkio, bet ir kitose ministerijose bei Seime, kad būtų siekiama pažaboti prekybininkų pelnus. Jie taip pat pažėrė kritikos Kaimo reikalų komiteto bei kaimiškuose rajonuose išrinktiems Seimo nariams.
Panašias mintis savo pasisakymuose išreiškė ir ūkininkai. Jie ragino valdininkus neremti perdirbėjų, kurie neprisiima jokių įsipareigojimų, remti šeimos ūkius, mažinti reikalavimus smulkiems pieno gamintojams, nemokėti tiesioginių išmokų „sofininkams“, piktinosi, kad pieno gamintojai pagal turimą karvių skaičių suskirstyti į „kastas“. O patys sau linkėjo būti vieningesniems.

Įgyvendinti reikalavimus – mėnuo

Rezoliucijai, kurioje reikalaujama padengti pernai patirtus nuostolius, kooperatyvui „Pienas LT“ suteikti valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą, sukurti pieno rinkos gyvybingumo palaikymo fondą, 30 proc. sumažinti  Žemės ūkio ministerijos darbuotojų skaičių, netaikyti tiesioginių išmokų už pirmuosius hektarus schemos, padidinti išmokas už pieną, skatinti kooperaciją, posėdžio dalyviai pritarė. Tačiau antroji rezoliucija, kurioje reikalaujama, kad atsistatydintų žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, kai kam buvo netikėta. Šiai rezoliucijai atsistodami pritarė maždaug pusė posėdžio dalyvių.
Laima Duoblienė

Mintys po posėdžio

Ūkininkas Gintautas Dičkus:
-Reikia laikytis išvien, stengtis, dirbti ir tikėtis. Labiausiai norisi sulaukti deramo užmokesčio – ir už pieną, ir už mėsą. Dabar jaučiamės apgaudinėjami – kitose valstybėse ūkininkams 30 centų už litrą pieno per mažai, o mes ne tik tokia, bet net ir mažesne kaina džiaugtumėmės. Mes raginami parduoti karves. Parduoti nesunku, bet kaip pasku vėl gerą bandą užsiveisti. Gaila, kad užsidarė nepasotinama Rusijos rinka. Dėl to, manau, kad kalta ir mūsų Prezidentė. Kažkas pešasi, o kenčiame mes, paprasti žmonės.

Ūkininkas Saulius Balnanosis:
– Kol kas tunelio gale šviesos nematyti. Pirmiausia manau, kad vietos „po saule“ visiems turi užtekti – ir smulkiems ūkininkams, ir stambiems. Apmaudu, kad nevienodai mokama už pieną – daugiau karvių laikantys ir gauna daugiau už litrą. Liūdna ir tai, kad mūsų pieno supirkimo kaina pati mažiausia Europoje, kad panaikintos pieno kvotos. Pritariu, kad pieno gamybai išaugus, o suvartojimui sumažėjus, reikia mažinti karvių skaičių. Bet mes, smulkieji, neturime ką mažinti. Čia gal stambieji turėtų atlaisvinti vietos mažesniesiems. Ir Žemės ūkio ministerija su ministre priešakyje nieko nepadarė, kad ūkininkus užtartų.

Ūkininkė Nijolė Gūžienė:
– Nemanau, kad artimiausiu laiku kas nors pasikeis. Ir nesvarbu, kas vadovaus ministerijai. Labiausiai pikta, kad mes Lietuvoje už pieną gauname mažiausiai visoje Europoje. Pastaruoju metu, kai viskas pabrango, tai išsilaikyti jau tapo labai sunku. Raginama, kad patys perdirbtume pieną ir pardavinėtume. Bet mes, turintys po kelias karves, ir produkcijos po mažai pagamintume, neapsimokėtų vežioti ir į miestus. Tikiuosi, kad per trejus – ketverius metus situacija pasikeis.