Aplinkosaugininkai pastebi: teigiamų poslinkių daugėja

Pokalbį apie praėjusių metų veiklą su Alytaus RAAD Prienų agentūros vedėju Česlovu MERŽVINSKU ir inspektoriumi Laimonu KATILIUMI pradėjome diskutuodami apie tai, gerai ar blogai, kad nustatoma daugiau pažeidėjų. Ar tai reiškia, kad daugiau žmonių nesilaiko įstatymų, ar kad geriau dirba aplinkosaugininkai bei daugėja gamtai neabejingų žmonių, informuojančių apie galimus pažeidimus?

Padaryta žala aplinkai įvertinta daugiau nei 140 tūkst. eurų

Pernai, vykdant gyvūnijos apsaugos reikalavimų laikymosi valstybinę kontrolę, buvo organizuoti  39 reidai mėgėjiškos žūklės bei medžioklės srityse ir išaiškinti 29 pažeidimai, iš jų 7 – šiurkštūs. Dvidešimt šešių reidų, skirtų žuvų apsaugai, metu nustatyti 25 pažeidimai. Trylika reidų buvo skirti laukinės gyvūnijos apsaugai, jų metu nustatyti 4 pažeidimai. Dvidešimt vieno reido, skirto gyvosios gamtos apsaugai ir surengto ne darbo metu, išaiškinta 15 pažeidimų.
Vykdant nustatytų aplinkosauginių sąlygų ir reikalavimų laikymosi ir gamtos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, atlikta 96 planiniai ir 97 neplaniniai patikrinimai, kurių metu nustatyti 36 pažeidimai. Gauta 110 pranešimų apie galimus pažeidimus, nustatyti 27 pažeidimai.
Ūkio subjektų planinių ir neplaninių patikrinimų, gyvosios gamtos apsaugos reidų ir akcijų metu nustatytas 121 administracinis teisės pažeidimas ir paskirta 8549 eurai baudų. Aštuoniolikos atvejų pažeidėjai turės atlyginti ir žalą aplinkai – 141885,79 euro.

Jiesios vanduo – švaresnis

2013 -2014 metais buvo nustatyta, kad Jiesios vandens kokybė bloga. Manoma, kad teršalai į upę patekdavo dėl netinkamai tręšiamų žemės ūkio laukų. Aplinkosaugininkai džiaugėsi, kad pernai šiam kraštui skyrus didesnį dėmesį, vandens kokybė ženkliai pagerėjo. Ūkininkaujantys netoli Jiesios ir šiais metais nebus palikti be dėmesio.
Tiesa, vandens kokybės pagerėjimą kol kas patvirtino tik hidrocheminiai vandens kokybės tyrimai. Metų viduryje, atlikus biologinį vertinimą, paaiškės, ar vandens kokybė tikrai gera.

Padidėjusios baudos atgraso brakonierius

Pasak aplinkosaugininkų, prieš kelerius metus smarkiai padidinus baudas už aplinkos apsaugos pažeidimus ir žalų aplinkai dydžius, ženkliai sumažėjo žvejų, žvejojančių be leidimų ar užsiimančių draudžiama žvejyba. Tai rodo patikrinimai. Pavyzdžiui, paskutinio patikrinimo metu patikrinus 60 žvejų, tik vienas jų žvejojo be leidimo. Taip pat nebuvo aptikta draudžiamu neršto laikotarpiu (nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.) gaudančių lydekas, po ledu pastatytų tinklų ar šakotinių.
– Tai neabejotinai padidins ežerų žuvingumą. Juk kiekviena neršto metu išsaugota lydeka prisidės prie natūralaus įžuvinimo, – įsitikinę aplinkosaugininkai.
Aplinkosaugininkai džiaugiasi ir pasipildžiusiu techninių priemonių arsenalu. Pernai gautos naujos techninės priemonės padėjo nustatyti keletą šiurkščių pažeidimų medžioklės srityje.

Dėmesys fluorintoms, šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms

Įgyvendinant klimato kaitos politiką, imamasi veiksmų, užtikrinančių fluorintų dujų (F dujų) naudojimo kontrolę. Nuo šių dujų atmosfera keletą ar net keliasdešimt tūkstančių kartų šyla labiau nei nuo CO2. Daugiausia šių dujų išmeta mobiliosios oro kondicionavimo ir komercinio šaldymo sistemos.
Pernai buvo tikrinamos didesnės mėsos ir žuvies perdirbimo įmonės, kailinių žvėrelių auginimo ūkiai, kuriuose yra didelio pajėgumo šaldymo įrenginiai. Trijose iš jų – F dujų naudojimo nustatytų reikalavimų nevykdymas. Po patikrinimų visuose ūkiuose nustatyti pažeidimai pašalinti. Patikrinimų metu buvo nustatyti dar 6 pažeidimai, susiję su kitokia neleistina aplinkos oro tarša ar reikalavimų nesilaikymu. Taip pat nereti atvejai, kai gyventojai susikaupusias šiukšles, senus baldus, rūbus degina laužuose ar krosnyse, taip nuodydami viską, kas gyva, bei nusėdusiais teršalais užteršdami dirvožemį ir augalus.

Mažėja nesilaikančių įstatymų ar teisės aktų reikalavimų

Aplinkosaugininkų teigimu, kasmet mažėja nesilaikančių aplinkosaugos reikalavimų. Vis daugiau žmonių supranta, kad nepaisymas nustatytų reikalavimų, visų pirma, kenkia aplinkai, tuo pačiu ir mums patiems, o antra – galima sulaukti tikrai skaudžios atsakomybės.
Vykdant Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo vykdymo priežiūrą buvo nustatyti 7 pažeidimai. Pasak Č.Meržvinsko, dauguma jų – ekonomiškai silpnuose ūkiuose ir padaryti asmenų, kurie apskritai nelabai suvokia, kas yra tvarka, švara ar ekologija. Agentūros teritorijoje veikia net 38 ūkio subjektai, turintys Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar Taršos leidimus. Tokie leidimai reikalingi tik taršiems arba potencialiai taršiems objektams. Per 2015 metus 10 jų išsiėmė arba atsinaujino taršos leidimus. Aktuali išlieka atliekų tvarkymo priežiūra. Pernai nustatyti 8 pažeidimai, kuomet atliekos buvo perduotos ne atliekų tvarkytojui arba netinkamai tvarkomos ar saugomos.
Nustatyti 3 atvejai, kuomet neteisėtai buvo ardomos eksploatacijai netinkamos transporto priemonės. Dviem atvejais tokia veikla užsiėmė fiziniai asmenys.
Buvo nustatyti 2 atvejai, kuomet iš ūkio subjektų į aplinką buvo išleidžiamos nepakankamai išvalytos nuotekos, ir 12 atvejų, kuomet gyventojai netinkamai tvarkė nuotekas.

Daugėja neabejingų aplinkos taršai

Aplinkosaugininkus pasiekia gyventojų pranešimai apie galimus pažeidimus. Informuojama apie galimai neteisėtus kirtimus, nuotekų išleidimą į aplinką, aplinkos teršimą srutomis, atliekų deginimą, neteisėtą žvejybą ir medžioklę bei kitus pažeidimus.
Maždaug ketvirtadalis pranešimų pasitvirtina.
Jau kuris laikas veikia Aplinkosaugos pranešimų priėmimo ir valdymo centras, į kurį galima kreiptis tel. Nr. 852732995.  Centre visą parą dirba pareigūnai, kurie gautus pranešimus nukreipia arčiausiai įvykio vietos budinčiam aplinkosaugininkų ekipažui. Pastebėję niokojamą gamtą galite skambinti ir Bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Jūsų skambutis tikrai pasieks aplinkosaugininkus.

Akcijų metu pažeidimų nustatoma nedaug

Pernai buvo surengta dešimt respublikinių akcijų. Aplinkosaugininkų manymu, akcijos atskleidžia, kad situacija tikrai pagerėjusi, nes jų metu pažeidimų užfiksuojama nedaug.
– Didžiausia akcijų  nauda yra ta, kad visuomenės informavimo priemonės atkreipia dėmesį į aplinkai svarbius klausimus, dažnai pateikia teisės aktų reikalavimus, informaciją apie dažniausiai pasitaikančius pažeidimus, o tai turi auklėjamąjį, šviečiamąjį ir atgrasantį poveikį, – sakė Prienų agentūros vadovas Č.Meržvinskas.
Pernai akcijų metu buvo surengti 22 reidai, kurių metu nustatyta 15 pažeidimų. Daugiausia pažeidimų – šeši – buvo nustatyti akcijos „Automobilį statyk atsakingai“ metu. Dauguma pažeidėjų automobilius buvo pastatę vandens telkinių apsaugos juostoje – arčiau nei 25 metrai nuo kranto linijos.

Teršia – vieni, moka – kiti

Tikrinant buitinių nuotekų, susidarančių privačiose gyvenamose namų valdose, tvarkymą, pastebima, kad ne visi gali pagrįsti, kur padėjo jo rezervuare susikaupusias nuotekas – neturi nuotekų ištraukimą ir išvežimą patvirtinančių dokumentų.
Manoma, kad turėtų atsirasti prievolė apskaityti paimamą vandenį. Žinant, kad ne mažiau nei 80 proc. sunaudoto vandens tampa nuotekomis, nesunku būtų apskaičiuoti nuotekų kiekį, kurį savininkas turėjo sutvarkyti.
Aplinkosaugininkų manymu, dabar dalis individualius nuotekų rezervuarus turinčių gyventojų nemokamai naudojasi centralizuotu nuotekų valymu, už ką sumoka kiti, arba teršia gamtą.

Aplinkos teršėjams ir niokotojams ramybės nebus

– Nors vertinant pokyčius yra pagrįsto optimizmo, tačiau skaudulių dar devynios galybės, – kalbėjo Č.Meržvinskas.
Šiais metais aplinkosaugininkai didesnį dėmesį ketina skirti nustatytų septynių užterštų teritorijų sutvarkymo priežiūrai, mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo vykdymo priežiūrai, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų naudojimo kontrolei, gyvosios gamtos išteklių naudojimo priežiūrai, autotransporto importuotojų veiklos kontrolei.
Turbūt ne visi žino, kad asmenys, kurie iš užsienio įveža transporto priemones ne asmeniniam naudojimui, privalo užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade. Taip pat bus tikrinama, ar tinkamai tvarkomos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų ardymo metu susidariusios minusinę vertę turinčios automobilių detalės – jas privalu pristatyti atliekų tvarkytojams.
Bendradarbiaujant su UAB „Prienų vandenys“ bus intensyviai tikrinamas nuotekų tvarkymas, ypač vietovėse, kur pakloti vandens tiekimo ir nuotekų tinklai bei sudarytos sąlygos nuotekas tvarkyti aplinkai draugiškais būdais.
Laima Duoblienė