UŽGAVĖNĖS  SU BALIO SRUOGOS KŪRYBOS PERSONAŽAIS

            Jau septyniokiltą kartą Birštono „Bočiai“ savo bendrijoje švenčia Užgavėnes.  Metai iš metų jos vis išradingesnės ir jau tampa teminėmis, prisimenant mums visiems garsius rašytojus, jų kūrybos personažus.  2014m., minint Kristijono Donelaičio 300-tąsias gimimo metines,  Užgavėnių šventėje šurmuliavo  „Metų“  būrai ir tų laikų personažai.  2015 -ųjų metų Užgavėnes pašventėme  Julijos Žemaitės 170 -osioms gimimo metinėms. Šventę paįvairino „Marčios“ ir „Rudens vakaro“ personažai. Šiais metais labai norėjome savo mintimis priglusti prie  rašytojo Balio Sruogos  asmenybės ir jo kūrybos,  nulėmusios ir jo asmeninį gyvenimą.

120 metų – ilgas  gyvenimo tarpsnis. Gyvenimo, nes jis vis dar mūsų atmintyje,  palikęs didelį palikimą ne tik mums, bet ir ateinančioms kartoms. Balio Sruogos asmenybę įkūnijo Antanas Eidukaitis, savo išore  netgi primenantis rašytoją, jo apsirengimo stilių ir išskirtinumą visuomenėje. Antanas Eidukaitis, rašytojo vardu  pasidžiaugė, kad vis dar yra nepamirštas, kad 1945 m. grįžęs iš  Štuthofo  koncentracijos stovyklos, būdamas didelis dvasios ir kūno klipata, prieglobstį ir nusiraminimą rado Birštono „Baltojoje viloje“, kur per 3 mėnesius  sukūrė „Dievų mišką“, eilėraščių ciklą „Giesmės  Viešnelei  Žydrajai“ ir pradžią dramos „Barbora Radvilaitė“. „Gražus rojaus kampelis – Birštonas, man suteikė jėgų  darbui ir kūrybai“ –  rašytojo mintimis kalbėjo Antanas Eidukaitis – „ Tai ne tik mano 120-metis, „Dievų miško“ 70-metis, bet ir nuostabaus kurorto  Birštono 170-metis, „Birutės šaltinio“ 110-metis. Nors 1945m.  Birštone gimusi knyga „Dievų miškas“  skaitytojus pasiekė tik 1957m., man buvo didis skausmas sielai ir kūnui. Toliau rašytojo mintis tęsė Antanas Eidukaitis: „Tiek laukti aš neturėjau jėgų nei fizinių, nei dvasinių. Karo mašina sutraiškė mano sielą ir kūną. Aš užgesau sulaukęs vos 51 metų ir atguliau  Rasų  kapinėse Vilniuje, kur po ilgo išsiskyrimo (1943 m.), po 50 nesimatymo metų,  pas mane amžiams sugrįžo  žmona Vanda ir praėjusiais metais sulaukusi 90-ties prie mūsų prigludo dukra Dalia. Dabar mes vėl visi drauge po ilgesingo išsiskyrimo. O mūsų giminės medis  veši per anūkus Aušrinę ir Algį, per sūnėnus ir  dukterėčias. Mano raštai – mano kūdikiai, išleisti per 17  tomų. Aš įamžintas  13-je Lietuvos vietų,  Balio Sruogos gatve  Birštone, nusiraminimą randa  bevaikštantys poilsiautojai, prie mano paminklo  ant suolelio, prie „Birutės šaltinio“ prisėda  poilsiui ir kūrybiniams apmąstymams nusiteikę žmonės.

            Rimtą  rašytojo prisistatymą pakeitė  „Apyaušrio dalios“ personažai:

Tyzenhauzas –  Lietuvos iždininkas, didikas, nuožmus valstiečių skriaudikas – Vytautas Rasimavičius; Vyskupas Masalskis –  Vilniaus  vyskupas, Dangaus vietininkas žemėje – Leonas Barutis;  Dalia Radvilaitė – buvusi valstietė, nuo tėvų jėga atplėšta  dar vaikystėje, dabar garsi baleto primadona, graži ir daili  kaip vasara –  Judita Vyšniauskienė,  Milda – šokėja, 10metų praleidusi Paryžiuje – Onutė Gratulevičienė; Jurgelis –  pažangusis  valstietis, teisuolis, kovotojas, įsimylėjęs Dalią – Arnoldas Ribinskas; Dalios motina Radvilienė, netekties  skausmo iškankinta, praradus dukrą – Birutė Krukonienė ir  dalios tėvas Radvila  – Bronius Šalčius, degantis neapykanta Tyzenhauzui  už nusavintą dukrą, palaiminimo prašantis pas Vyskupą prašantis savo šeimai ir tautai. Tai – bundančio rytojaus atspindys, persmelktas netektimis, susitelkimu, meile ir tikėjimu ateitimi.

            Ypač nuotaikinga, įspūdinga  ir šurmulinga buvo  B. Sruogos mini spektaklio, kaip pats autorius sako,  vieno veiksmo  niekaniekis  „Užgavėnės bendrabutyje ties kreivuoju tiltu“. Režisierė Aldona Milda Valatkienė. Užgavėnių dvasia  nusiteikę asmenys, palinkę prie mokyklinių vadovėlių, maištaujantys mokslinėms nesąmonėms. Veikėjai:  gimnazistai – Marytė pokštininkė, ironizuotoja,  pašaipūnė –  Aldona Milda  Valatkienė;  Kuzė – naivuolė, aklai besimokanti, negabi matematikai, nemokanti šokti – Magdutė Kulbušauskienė; Zulė – baikšti  ir skrupulinga gimnazistė – Onutė Kurapkienė; Barbė – polėkių mėgėja, sukta, linkstanti prie bernų ir šokių;  bendrabučio vedėja – Rožė – principinga ir dorovinga, sauganti gimnazisčių nekaltybę, neprileidžianti prie bernų –  Marija Novožilova;  Lašininis –  aptukęs per visus  metus, storas nevidonas, besirūpinantis tik savo gerove – Bronė Raudonikienė; Kanapinis – Anelė Gorškova.  Velnias – Jovitas Pacevičius, imigrantė iš Sirijos – Bronė Lukošienė ir kiti veikėjai. Taip pasitelkus rašytojo Balio Sruogos kūrybą ir ją suaktualinus. Birštono „Bočiai“  vėl daug skaitė ir gilinosi  į rašytojo  kūrybą, gėrėjosi  jo  šmaikščiu žodžiu, atskleidžiant ŠTUTHOFO koncentracijos stovyklos  klipatos dalią, nužmogėjusius ir sužvėrėjusius nacius. Be praeities – nebus  ateities, branginkime ir puoselėkime ją.

Julija Barutienė

Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė