Darbai vasario mėnesį

Sode. Vasario mėnesį galima pradėti retinamąjį (šviesinamąjį) derančių vaismedžių genėjimą. Šalinamos visos į vainiko vidų augančios, sužalotos, nesveikos, taip pat besitrinančios šakos ir ūgliai. Išretintas vainikas geriau apšviečiamas ir prapučiamas. Vainiko viduje augančios, gerai derančios vaisinės šakutės paliekamos. Nešalinami ir jauni ūgliai, iš kurių bus formuojamos vaisinės šakutės
Kai kada reikia nupjauti storas vaismedžių šakas, o kad pjaunamos šakos nenulūžtų, spaudžiamos svorio, jas patariama pjauti pradėjus nuo galo, dalimis, ir vis labiau artėjant prie kamieno. Tarpiniai pjūviai gali būti ir nelabai lygūs, tačiau paskutinysis turi būti kiek galima arčiau kamieno, nupjautas žiedu, kad kamiene neliktų nei mažiausio kelmelio.
Šviežioje nuopjovoje gana dažnai apsigyvena augalų kenkėjai ir įvairių ligų sukėlėjai, todėl ją būtina užtepti sodo tepalu ar aliejiniais dažais. Į sodo tepalą patariama įpilti kokios nors rūšies fungicido. Jei nuopjovą užtepsite aliejiniais dažais, ją pirmiausia praplaukite 5 proc. vario sulfato tirpalu, leiskite apdžiūti.
Vaismedžių soduose ir toliau reikia sulaikyti sniegą, jį nukratyti nuo šakelių, sumindžioti vaismedžių šaknų vainiko plote. Ir toliau jaunus vaismedžius reikia apsaugoti nuo graužikų, pelių ir zuikių.
Vasario mėnesio pradžioje patariama toliau stratifikuoti obelų ir kriaušių sėklas, įsigyti šviežio ir perpuvusio galvijų ir paukščių mėšlo, ruošti medžių pelenus, sodo tirpalą, taip pat reguliariai apžiūrėti saugyklose per žiemą laikomas daržoves ir vaisius.
Mėnesio pabaigoje, atšilus orams, patariama pradėti genėti vaiskrūmius.
Balinkite medelius, jei to nepadarėte rudenį. Vasario pradžia yra paskutinis laikas, kai balinimas dar duoda naudos. Sakoma, kad pavasarį medelius balina jau tik „dailininkai” – dėl estetikos.
Darže. Aktyviausi palangių daržininkai jau džiaugiasi besistiebiančiais krapais ar ridikėliais, žaliaisiais laiškais pasidabinusiais svogūniukais. Netruks įsibėgėti ir pomidorų, paprikų, aštriųjų pipirų sėja. Vasario pradžioje į dėžutes kambariuose ar apšildomuose šiltnamiuose jau reikia pasėti paprikų, o viduryje ar pabaigoje – pomidorų sėklas daigams auginti. Mėnesio pabaigoje patariama sėti salierus, kurių daigus pavasarį sodinsite darže.
Sėklų rūšį pasirinkite pagal tai, kur – šiltnamyje, lauke ar balkone – auginsite pomidorus. Ne mažiau aktualu ir kam juos auginsite – šviežiam vartojimui ar konservavimui.
Patyrę daržovių augintojai žino, kad vėlai sėjęs – nesigailėsi. Per anksti pasėjus, kai dienos dar gana trumpos, daigeliai bus reiklesni auginti, ir derlius gali būti menkesnis – augalai linkę labiau sirgti.
Paprikų, baklažanų ir pomidorų vegetacija ilga. Pasėti pomidorai sudygsta maždaug po savaitės, o paprikos – po dviejų. Daigai išauga per 60 – 70 dienų. Vėlyvesniam derliui, priklausomai nuo veislės ankstyvumo, auginimo sąlygų, rekomenduojama sėti keletą kartų.
Vasario viduryje, pabaigoje ar kovo pradžioje sėkime vidutinio ankstyvumo ar vidutinio vėlyvumo pomidorų veisles. Jos tiks stikliniams ar storesne polietileno plėvele dengtiems šildomiems šiltnamiams. Jeigu pomidorai augs visai nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose, sėti reikia vėliau – kovo antroje pusėje.
Vasario mėnesį taip pat patariama apžiūrėti turimas daržovių sėklų atsargas, jas atrinkti ir patikrinti jų daigumą vandenyje ar druskos tirpale (1 l vandens ištirpinkite 50 g druskos).
Burokėlių ir nepakaitintas agurkų sėklas patariama atrinkti 20 laipsnių temperatūros vandenyje. Vandenį reikia supilti į plačiakaklius stiklainius, suberti daržovių sėklas, išmaišyti ir leisti 4 – 5 minutes nusistovėti. Išplaukusias sėklas kartu su vandeniu nupilti, o likusias suberti plonu sluoksniu ant popieriaus, padžiovinti. Šios sėklos turėtų būti daigios, todėl jas patariama laikyti iki sėjos.
Jau dabar suplanuokite daržovių sėjomainą. Daržovės, kelerius metus iš eilės augdamos vienoje vietoje, kasmet duoda vis mažesnį derlių.
Lysves, kuriose vėlai rudenį pasėjote morkas, vasario pabaigoje uždenkite plėvele. Plėvelės kraštus apkaskite žemėmis. Praktiškiau tam reikalui turėti medinius rėmus, aptrauktus plėvele. Plėvelę reikia nuimti, kai susiformuoja du tikrieji lapeliai.
Mėnesio gale polietileniniuose šiltnamiuose nukaskite sniegą. Tą plotą pabarstykite durpėmis arba medžio pelenais. Dirva greičiau įšils, todėl sėti ir sodinti daržoves galėsite anksčiau.
Gėlyne. Vasarį saulei šviečiant sniegas pradeda tirpti, todėl norint, kad gėlės neapšaltų, ant daugiamečių gėlių lysvių pabarstoma durpių: taip sutaupoma drėgmės ir sumažinamas temperatūrų svyravimas.
Sėjamos ilgos vegetacijos gėlės: šalavijai, petunijos, lobelijos, vegetatyviai dauginamos pelargonijos, fuksijos, petunijos ir kitos per žiemą žaliavusios gėlės. Auginiai uždengiami plėvele, tačiau dažnai vėdinami, drėkinami apipurškiant vandeniu, tačiau nelaistomi, kad neįsimestų puvinys.
Vasario mėnesį kambarinius augalus puola kenkėjai – amarai, skydamariai, voratinklinės erkutės ir kt. Labai sunku su jais kovoti sausose šiltose patalpose. Vienus kenkėjus galima nuvalyti mechaniškai (amarus, skydamarius), o kitus naikinti chemikalais. Naikinant chemikalais reikia neužmiršti visų atsargumo priemonių.
Vasario pabaigoje jau galima persodinti kambarinius augalus.
Bityne. Visus darbus bityne turime atlikti kuo tyliau, nes į kiekvieną prisilietimą bitės labai jautriai reaguoja, ilgai nenurimsta, dėl to avilyje pakyla temperatūra, bitės ima veržtis į lauką, gali pradėti viduriuoti.
Vasario pabaigoje bičių lizduose jau atsiranda perai, prasideda bičių pavasaris. Lizduose prie perų temperatūra pakyla iki 34 – 35 °C. Nusilpusios išeina iš avilio, daug jų miršta prie lakos, dėl to jų kūneliai gali užkimšti laką ir bitėms ims trūkti oro. Jei reikia, lakas tyliai, kad nesuerzintumėte bičių, išvalykite.
Į avilį turi patekti grynas oras – jis labai reikalingas bitėms, ypač auginant perus. Atsargiai atidarę avilį, sudrėkusias ir apšerkšnijusias pagalves pakeiskite sausomis. Bičių lizdus laikinai galite pridengti šilta antklode. Labai svarbu lizdus gerai apšiltinti, nes niekada bitėms taip nereikia šilumos kaip pavasariop, auginant perus. Bičių lizdus galite apšiltinti laikraščiais, dėdami juos keliais sluoksniais ant lubelių.
Šiuo metu bitininkai tvarko rėmelius, skuta pikį, lydo vašką. Vasario mėnesį galima paaukštinti šešiolikos rėmų avilius su viena meduve, kad vasarą, esant geram medunešiui, būtų galima uždėti po dvi meduves. Kai kas siuva pagalves, tvarko korius sandėliuose, gamina bitėms maistą. Jis gaminamas iš vienos dalies medaus ir penkių dalių cukraus pudros. Viską gerai išmaišius paliekama pusei paros. Paskui žiūrima, ar masė nelimpa prie rankų. Jei limpa, vadinasi, dar reikia įdėti cukraus pudros. Masės gabalai po 0,5–1 kg įvyniojami į polietileno plėvelę arba dedami į polietileno maišelius, juose padaromi plyšeliai bitėms prieiti. Maišeliai su maistu dedami virš rėmelių toms šeimoms, kurias reikia maitinti.

Gantos kalendorius

Vasaris – paskutinis žiemos mėnuo. Nors šiuo metu oras labiau primena pavasarį, tačiau klimatologai įspėja: vasaris – pūgų mėnuo ir dar galime sulaukti sniego. Nors prognozuojama, kad mėnesio temperatūra bus trimis laipsniais aukštesnė už normą. Vidutinė daugiametė vasario temperatūra svyruoja nuo 3 laipsnių šalčio vakariniame mūsų šalies pakraštyje iki 6 laipsnių šalčio rytiniuose rajonuose. Žemiausia oro temperatūra – 42,9 °C (tai temperatūros absoliutus minimumas Lietuvoje) buvo užfiksuota 1956 m. vasario 1 d. Utenoje. Aukščiausia – +16,5 °C -1990 m. vasario 21 d. Kybartuose ir Jonavoje.
1969 m. vasario 8 – 11 d. Panevėžyje siautė ilgiausia pūga, kuri truko ilgiau nei tris paras – net 78 val. 25 min., vėjo greitis buvo 16 m/s, o gūsiuose – iki 20 m/s. 2008 m. žiemą sniego visai nebuvo, vasario mėnesį žmonės arė, o kovą žydėjo alyvos.
Nors mėnuo ir pats trumpiausias, diena pailgėja beveik dviem valandomis – vasario 1 d. dienos ilgumas – 8 val. 44 min., o 29 d. – jau 10 val. 40 min.
Kai iki pavasario lieka mėnuo ar mažiau laiko, gyvūnai savaip reaguoja į saulę, ilgą dieną ir sniego protirpas. Tokiu metu daugelis žiemojusių paukščių pradeda giedoti, krankliai kelia vestuves, vyksta lapių ruja, bebrai vis dažniau išlipa iš vandens graužti medelių, nes sandėliuose esantis maistas jau baigiasi. Į savo perimvietes sugrįžta jūriniai ereliai, didieji apuokai ir naminės pelėdos, pilkosios žąsys.
Gausus paukščių čiulbėjimas rytais kartais verčia pasijusti taip, lyg būtų gegužė. Ornitologai sako, kad suintensyvėjęs paukščių čiulbėjimas reiškia artėjantį poravimosi sezoną. Giesmės vasario vidury – visai ne per ankstyvos, kartais patinai triukšmauti ir kitiems parodyti, kad teritorija jau užimta, ima ir sausio mėnesį. Nors paukščiai lizdus sukti pradės tik apie balandžio vidurį.
Nemažai paukščių giesmininkų šią žiemą žiemojo Lietuvoje – buvo suskaičiuota apie 130 rūšių. Jau pradeda grįžti ir išskridę paukščiai. Pirmieji sugrįžta vieversiai ir, kaip sakydavo senoliai, pavasario šilumą ant savo sparnų parneša. Vieversio diena – vasario 24-oji. Tačiau realus parskridimo laikas kiekvienais metais gali skirtis, kartais visu mėnesiu. Buvo atvejų, kai vieversiai grįžo vasario 8 d., bet buvo ir tokių pavasarių, kai tiktai kovo 25-ąją.
Vieni pirmųjų parskrenda kovai. Tie, kuriuos matėme žiemą miestuose, greičiausiai žiemoti pas mus atskridę iš Rusijos. O lietuviški kovai skrido žiemoti į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją. Pamačius juos ne miestuose, o laukuose, galima būti tikriems – tai jau sugrįžę mūsiškiai „migrantai“.

Orų spėjimai

• Jei vasarį pučia šiaurės vėjai – bus derlingi metai.
• Jei vasario mėnesį vėjų nėra – bus vėjuotas balandis.
• Jei vasarį pastoviai laikosi šalčiai – bus karšta vasara.
• Jei vasaris nešaltas – Atvelykis bus baltas ir balandis šaltas.
• Jei vasarį pasirodo uodai, pašarus slėpk giliai – vėlyvas būsiąs pavasaris.
• Jei vasaris šaltas ir sausas – rugpjūtis bus labai karštas.
• Vasaris vandenį paleidžia, tai kovas sutraukia.
• Jei vasarį laikosi šalčiai – bus karšta vasara.
• Jei vasaris šaltas – bus lietinga vasara, jei vasaris šiltas – bus vėlyvas ruduo.
• Jei vasario pradžia ir pabaiga graži – galima tikėtis gerų metų.
• Jeigu vasario mėnesį dažnai sninga ir pusto, tai liepos mėnesį bus dažni lietūs.
• Antroji vasario diena parodo pavasarį: jei saulėta – bus gražus pavasaris, jei apsiniaukusi – lauk vėlyvų pūgų.
• Jeigu vieversys parskrido po vasario 24-osios, pavasaris bus ankstyvas. O jei parskrenda anksčiau, tada pavasaris užsitęs, ilgokai bus šalta.