Obuolių užteks iki naujo derliaus

Kalveliškių kaimo (Veiverių seniūnija) ūkininkų Rasos ir Valdo Skučų 13 ha ūkyje didžiausią plotą – beveik 7 ha – užima sodas. Jie taip pat augina daugiau nei pusantro hektaro braškių, po dešimt – dvidešimt arų aviečių, šilauogių, juodųjų serbentų.

Didžiausi sodų priešai – šalnos ir kiškiai
Pradėję nuo 3 ha, Skučai daugiau nei per dešimtmetį valdas išplėtė kelis kartus, bet jau žada sustoti, nes tiek, kiek turi dabar – pats tinkamiausias dydis šeimos ūkiui.
Uogininkystės verslą pradėjo nuo braškių. Vėliau, 2003 m., kad turėtų veiklos ir žiemą, pasodino sodą. Dabar sode auga apie 10 tūkstančių obelų ir 500 kriaušių.
Praėjusiais metais sodo derlius – rekordinis, priskinta beveik 100 tonų obuolių. Obelims nepakenkė sausa vasara, tačiau, anot Rasos, svarbiausia, kad neužklupo didžiausias žydinčių sodų priešas – pavasarinės šalnos. Ir skynė obuolius rekordiškai ilgai – mėnesį ir dešimt dienų, nors kitais metais šiam darbui užtekdavo dviejų savaičių. Obuolius skina atrankos būdu – pirmiausia gražius, vėliau skirtus sultims spausti. Tad prie kiekvienos obels prieiti, į ją įlipti tenka po kelis kartus. Nors obelys žemaūgės ir užauga tik iki 3 metrų, tačiau be kopėčių obuolių vis tiek nepasieksi. Nuo vienos obels priskina apie 50 kg obuolių.
Skučų sodas – aptvertas, todėl kiškiams nepasiekiamas. Mėgėjams Rasa pataria nepatingėti aprišti obelaičių, ypač jaunų, kad jų nenugraužtų ilgaausiai.
Nuo šalnų, pasak sodininkės, apsaugo dūmų uždangos, purškimas vandeniu, tačiau vis tiek labiausiai viskas priklauso nuo Dievulio. O štai su ligomis bei kenkėjais galima ir patiems kovoti. Ir be chemijos čia jau neapsieisi.
Tiesa, apsisaugoti nuo žiedgraužių padeda obuolių sultys – anksti pavasarį obelyse pakabinus butelius su trupučiu obuolių sulčių, šiuos parazitus suvilios sulčių kvapas ir jie lįs į butelius, o ne puls žiedus.
Nors Rasa baigusi agronomijos mokslus, tačiau papildomos žinios visada praverčia. Ji ypač dėkinga panevėžiečiui sodininkui Aleksui Speičiui, pas kurį pirko pirmuosius sodinukus. Jis iki šiol pamoko, pataria, kai reikia, pabara ar pagiria.

Obuolius pardavinėja iki pavasario
– Prieš keletą metų, gavę ES paramą, įsirengėme saugyklą, kurioje telpa apie 70 tonų obuolių. Saugykloje sumontuota moderni atvėsinimo įranga, palaikanti pastovią 1,8 – 2,3 °C temperatūrą.  Obuoliai puikų skonį išlaiko iki naujo derliaus, – pasakojo ūkininkė.
Iš prastesnės išvaizdos obuolių spaudžia sultis. Sultis, supilstytas į 5 litrų tetrapako pakuotes, noriai perka klientai. Juk tokioje pakuotėje išpilstytos sultys ilgai negenda – net atidarius galima laikyti 2-3 mėnesius.
Obuolius Skučai pardavinėja ūkininkų turguose Prienuose, Kaune ir Vilniuje. Visur turi nuolatinių pirkėjų, kuriems patinka jų sode užaugintų obuolių skonis.
– Smagu, kai pirkėjai įvertina mūsų triūsą, dėkoja, ragina nesustoti, – džiaugėsi Rasa.
Skučų sode auginama daug rūšių obelų, todėl kiekvienas pirkėjas gali išsirinkti jam labiausiai patinkančius.
Prienuose ir Kaune jie prekiauja jau daugelį metų, o Vilniuje pradėjo tik praėjusį rudenį. Tačiau obuolių augintojus pradžiugino tai, kad tik antrą kartą nuvažiavus į sostinę atėjo ir tų pačių pirkėjų.

Darbo netrūksta visus metus
Vasarą pardavinėja uogas, žiemą – obuolius. Tad darbo netrūksta visus metus. Kai vieni su vyru nebespėja, į pagalbą atskuba giminės ir artimieji. Kartais pasisamdo ir kaimynus, tačiau ūkininkė pastebėjo, kad kasmet vis sunkiau surasti patikimų pagalbininkų. Jos manymu, žmones pašalpos sugadino, nes nebėra norinčiųjų dirbti.
Braškyne veislės parinktos taip, kad derėtų nuo pavasario iki rugpjūčio. Šiais metais pirmosios sunoko gegužės 28 d., o paskutines nuskynė pačioje liepos pabaigoje. Derėjimo sezoną paankstina ankstyvąsias veisles uždengdami agroplėvele. Per dieną priskintas uogas tuoj pat išveža parduoti – kad būtų kokybiškos: gražios, skanios, nes braškės ilgai laukti negali.
Praėjusiais metais Rasa pirkėjus nustebino šviežių, vasara kvepiančių uogų  pasiūlydama spalio pabaigoje. Iki pirmųjų šalnų derėjo remontantinių veislių braškės.
Ir avietes skynė iki spalio pabaigos. 20 arų plotą užimantis avietynas pirmąsias uogas sunokino rugpjūčio viduryje. Šiais metais priskynė daugiau nei pusę tonos  aviečių.
Rasa džiaugėsi, kad žmonės jau spėjo pamilti šilauoges. Skučai šias uogas, kurių derlius šiais metais buvo itin gausus, augina jau septynerius metus.
Kitais metais pirkėjams pasiūlys ir juodųjų serbentų. Serbentynas dar jaunas, todėl šiais metais uogų teužteko tik patiems paskanauti.
– Visas uogas stengiamės realizuoti šviežias, nes nei saugoti, nei perdirbti neturime sąlygų, – pasakojo ūkininkė.

Triūso – daug
Norint, kad braškės būtų švarios, tarpai tarp kerelių uždengti specialia juoda plėvele, tarplysviai mulčiuoti smulkintais šiaudais. Braškės auginamos nenaudojant herbicidų.
Braškyną būtina atnaujinti kas trejus ketverius metus. Nes ilgiau derančiame užauga mažiau uogų ir jos būna smulkesnės. Naujus daigus geriausia sodinti rugpjūčio mėnesį, kad iki žiemos spėtų įsišaknyti.
Ir braškyne, ir kituose uogynuose įrengta laistymo sistema. Ūkininkai planuoja tokią sistemą įrengti ir sode.  Rasa perspėja sodininkus, kad augalų negalima laistyti šaltu vandeniu. Jei neturite tvenkinio, šaltą vandentiekio vandenį prieš laistant būtina palaikyti talpose. Šaltas vanduo ne tik sukelia augalams stresą, bet nuo jo gali prasidėti ir pašaknio ligos.
– Kaip ir visi žemdirbiai, esame priklausomi nuo gamtos. Niekas negali pasakyti, ar per žiemą neiššals krūmai, ar šalnos nenušaldys žiedų, ar lietus nesupūdys uogų, ar kruša neišdaužys derliaus, – kalbėjo Rasa.
Tačiau, kaip pastebėjo ūkininkė, gamta visuomet išlaiko ir pusiausvyrą – jei būna mažiau braškių, uždera geresnis aviečių derlius. Tad veiklos tikrai nepristinga.
Laima Duoblienė