Pareigūno kasdienybė – nenuspėjamos kiekvienos darbo dienos užduotys

Pasieniečiai Audrius Vaicekauskas ir Darius Kazlauskas 2008 m. vasarą išgelbėjo į pelkę įklimpusią dvejų metukų mergytę Guodą ir tapo „Metų pareigos“ laureatais, kuriems statulėles įteikė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Aviacijos rinktinės Aviacijos rinktinės Štabo Eskadrilės Skrydžių skyriaus vyriausiasis lakūnas Audrius Vaicekauskas – prieniškis. Baigęs „Žiburio“ gimnaziją įstojo mokytis į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio Aviacijos Institutą (VGTU AGAI), įgijo aviacijos elektroniko specialybę. Šiandien – jis mūsų svečias.
– Kodėl kelias nuvedė į AGAI?  Kaip sekėsi universitete?
– Jau mokykloje buvau tvirtai apsisprendęs, kad studijuosiu VGTU AGAI, ir to siekiau. Mokslai universitete nebuvo lengvi, kadangi pasirinkta specialybė – aviacinė elektronika ne iš paprastųjų – iš beveik dviejų dešimčių bakalauro pirmakursių grupės mokslus sugebėjome baigti tik… dviese. Dar pora kolegų prisijungė vėlesniuose kursuose. Taigi šios srities specialistų Lietuvoje nėra daug.
– Kada ir kaip tapai pasieniečiu? Ar tai pirma „rimta“ darbovietė?
– Dar besimokydamas universitete dirbau IT srityje, o pasieniečiu tapti visai netikėtai pasiūlė bendramoksliai, dirbę tuometinėje VSAT Aviacijos Eskadrilėje. Tuo metu Eskadrilės orlaivių parkas plėtėsi – buvo įsigyti trys nauji sraigtasparniai, o su jais reikėjo ir naujų specialistų. Taip Eskadrilėje atsiradau aš.
-Papasakok trumpai apie pasieniečio darbą. Ką pasienyje veikia Aviacijos rinktinė?
– Aviacijos rinktinė yra specializuotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM padalinys. Šiuo metu rinktinės orlaivių parką sudaro 5 sraigtasparniai ir 1 lėktuvas. Rinktinė vykdo visą spektrą specifinių užduočių pradedant tipiškomis „pasienietiškomis“, baigiant specializuotomis, prisitaikant prie tam tikrų įstaigų poreikių. Tarpinstitucinių pagalbos sutarčių pagrindu glaudžiai bendradarbiaujame beveik su visomis LR ir ES teisėsaugos institucijomis (LR Policija bei jos padaliniais: Antiteroristinių operacijų rinktine „Aras“, Kriminalinės policijos biuru, Nacionaliniu transplantacijos biuru, Muitine, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir t.t.). Svarbią rinktinės veiklos dalį užima ir Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) koordinuojamos operacijos, siekiant suvaldyti nelegalių migrantų krizę „karštuose“ Europos taškuose.
Mūsų kasdienybę turbūt taikliausiai apibūdina žodžių junginys „visiškai nenuspėjama“. Kiekvieną kartą važiuojant į darbą nežinai su kokia užduotimi teks susidurti: vykdyti dingusio asmens paiešką, persekioti nelegaliai sieną kirtusius asmenis ar gabenti donorinius organus.
– Kas labiausiai žavi šiame darbe?
– Dirbant šį darbą žavi užduočių nenuspėjamumas, jų įvairumas ir su tuo susiję iššūkiai. Nuolat turime būti pasirengę reaguoti ir atvykti į tarnybos vietą bet kuriuo paros metu. Dažnai esame ta paskutinė galimybė, kuri pasitelkiama tik tuomet, kai visos kitos priemonės ar veiksmai nedavė norimų rezultatų (surasti dingusį asmenį, gabenti donorinius organus ir t.t.). Taip pat mūsų darbas neatsiejamas nuo specialiųjų prietaisų ir įrangos, tokių kaip termovizoriai, naktinio matymo įranga, desantavimo įranga, įvairi ginkluotė ir t.t. Visa tai šį darbą daro labai įdomų.
– Kuo patraukli pasieniečio profesija – juk dieną naktį, per kaitrą ir šaltį tenka saugoti sieną, gaudyti bandančius ją nelegaliai kirsti? Kas labiausiai sudomintų jaunimą?
– Manau, jaunimą galėtų vilioti visos aukščiau mano išvardintos šio darbo savybės, tačiau kelias iki jo yra ilgas ir nelengvas, todėl reikia apsišarvuoti kantrybe ir užsispyrus siekti tikslo. Pastebime, kad motyvacija tampa šių dienų vertybe, o renkantis pareigūno tarnybą statutinėje organizacijoje jos reikia turėti labai nemažai.
– Neseniai dalyvavai misijoje Graikijos ir Turkijos pasienyje, kurią rengė ir koordinavo Operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos išorės sienų valdymo agentūra FRONTEX. Kuo ypatingos tokios misijos?
– FRONTEX operacijos įvairiuose Europos taškuose mums nėra naujiena, jose aktyviai dalyvaujame nuo 2008 metų, kartu sudėjus jose esame dalyvavę daugiau negu 10 kartų. Šių operacijų tikslas – padėti vietos teisėsaugos struktūroms suvaldyti pabėgėlių srautą prie išorinių Europos Sąjungos sienų bei, esant būtinybei, suteikti pagalbą atliekant paieškos ir gelbėjimo veiksmus. Pabėgėlių valtys dažnai skęsta viduryje jūros, dalis asmenų net neturi elementarių gelbėjimosi priemonių, todėl vienintelis šansas išgyventi lieka – jeigu juos kas nors pastebės ir išgelbės.
Šių metų operacija išties yra ypatinga – pabėgėlių srautai sumušė visų laikų rekordus, nors eksponentiškai didėjantis nelegalios migracijos srautų augimas prie išorinių Europos Sąjungos sienų buvo stebimas pastarąjį dešimtmetį, tačiau iki šių metų informacija apie šiuos įvykius spaudoje pasirodydavo tik epizodiškai, todėl natūralu, kad būtent dabar šis procesas ir tapo sensacija.
– Kokią asmeninę nuomonę susidarei apie pabėgėlius?
– Sunku komentuoti, esu susidūręs su daug kontraversiškų pavyzdžių, juk tarp pabėgėlių yra įvairių žmonių – ir bėgančių nuo karo, ir siekiančių ekonominės naudos. Yra ir gerų žmonių, yra ir blogų – kaip ir visur. Tik laikas parodys, kaip šis migracijos krizės fenomenas turės įtakos Europos, o kartu ir Lietuvos ateičiai.
– Ar daug įvykių, su kuriais susiduri darbe, įstringa atmintyje? Manau, kad visuomenei paviešintos istorijos apie iš pelkės išgelbėtą dvimetę mergaitę ar Trakų rajone sėkmingai surastą ir išgelbėtą dingusį žmogų, už kurias buvai ir apdovanotas, nepasimiršta ilgai.
– Kaip ir kiekviename darbe, mūsiškis taip pat turi įdomių istorijų. Kiekviena iš jų savotiška, kai kurių detalės jau po truputį blunka atmintyje, tačiau vėl ir vėl atgimsta, kai jas prisimename kolegų rate. Neišskirčiau nė vienos iš jų, kadangi jos visos daugiau mažiau panašios – laimingai surasti dingę asmenys, kvapą gniaužiančios nusikaltėlių gaudynės, sudėtingos ir įtampos pilnos situacijos, nusivylimo kartėlis ir t.t. Tokia pati ir mūsų, ir policijos, ir ugniagesių, ir kitų specialiųjų tarnybų kasdienybė.
– Įstojai mokytis į VGTU – išvažiavai iš Prienų ir pamažu tapai tikru vilniečiu. Ar išliko ryšys su Prienais?
– Tenka pripažinti – tėviškėje lankausi… labai retai… ir labai trumpai. Prienai labai pasikeitė nuo to laiko, kai išvažiavau studijuoti. Trumpų viešnagių metu, prabėgom besidairydamas į pasikeitusį miestą, vis ieškodamas tų detalių – kas man primena Prienus atmintyje, norom nenorom pasijuntu svečiu.
– Kodėl, kaip nemažai jaunų žmonių, neišvažiavai į užsienį, o likai Lietuvoje? Manau, kad turėtum sąlygas išvažiuoti ir įsikurti.
– Manyčiau, daugelis jaunų žmonių nėra patenkinti šalies ekonomine situacija ir atlyginimais darbo rinkoje, todėl renkasi emigraciją, kur gali save realizuoti. Su šiomis problemomis susiduria ir mūsų tarnyba, kadangi patyrę, aukštos kvalifikacijos specialistai turi paklausą ir nuolat yra „medžiojami“. Daugelis iš mūsų dirbame čia todėl, kad toks darbas mums patinka ir, tai suvokdami, nesivaikome atlyginimų, kurie išvažiavus į užsienį taptų daug kartų didesni, tačiau tai padarę prarastume ir dalelę žavesio, kurį šis darbas mums teikia.
– Papasakok apie šeimą, laisvalaikį.
– Žmona su mano profesija nesusijusi, tačiau supranta mūsų darbo svarbą ir palaiko. Laisvalaikio daug neturiu, visos mano veiklos daugiau ar mažiau susijusios su aviacija, o tas trumpas laisvas minutes stengiuosi praleisti su šeima, draugais. Mėgstame keliauti.
– Artėja Kūčios, Kalėdos. Kaip jas švęsi?
– Kūčių vakarą tradiciškai kartu su šeimos nariais ir artimiausiais giminaičiais linkime vieni kitiems ramybės ir širdies šilumos bei stengiamės paskanauti visus 12 patiekalų. Kalėdų rytą ieškome po eglute dovanų ir, jeigu tik oras leidžia, pakilę nuo stalo einame visu būriu pasivaikščioti. Tačiau net ir šių svarbių švenčių metu mūsų tarnybos pareigūnams atsipalaiduoti netenka, nes bet kurią minutę suskambęs telefonas reikš, kad kažkam esame reikalingi, todėl palikę vaišių stalą privalėsime skristi atlikti dar vienos nežinomos užduoties…
Parengė Laima Duoblienė