„Nepaskęskime smulkmenose, turėkime daugiau pakantumo ir tolerancijos…“

Didžiąsias šventes meras A.Vaicekauskas praleido su šeima – žmona Audrone, dukters Simonos ir sūnaus Audvydo šeimomis.

– Gerbiamas mere, ar šv. Kalėdų laikotarpiu pasisekė pailsėti, negalvoti apie rajono reikalus ir visą dėmesį skirti savo artimiesiems?
– Taip, keletą dienų galėjau atsikvėpti, pabūti su šeima. Man visuomet labai smagu, kai prie Kūčių stalo susėda mūsų vaikų šeimos, o namai prisipildo anūkės Ievutės krykštavimo.
– Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimo tempas, tapus rajono meru? Ar kas rytą į darbą vis dar einate su šypsena?
– Aš labai mėgstu savo darbą, todėl ir į darbą, ir po darbo grįžtu su šypsena, nors dažnai būnu pavargęs nuo įvairių rūpesčių. Darbo diena paprastai prasideda pusę aštuonių, o dažniausiai darbą baigiu po 18 val. Turiu gana griežtai reglamentuoti savo laiką, labai kruopščiai susiplanuoti darbus, nes tempas labai didelis: reikia susipažinti su dokumentais, perskaityti prašymus, ne tik pasiruošti pasitarimams, bet ir kontroliuoti, kaip vykdomi  susitarimai bei nurodymai, dalyvauti darbiniuose susitikimuose, priiminėti ir gyventojus, kurių ir pastabos, ir pageidavimai man labai svarbūs.
– Įvardinkit reikšmingiausius savo komandos 2015 metų darbus. Ties kokiais iššūkiais ir problemomis teks susitelkti 2016 metais?
– Reikšmingiausias mano ir mano komandos darbas šiais metais – sutarties su E-energija nutraukimas ir biokuro katilinės Prienuose įrengimas. Aš jį esu įvardijęs kaip dešimtmečio darbą. Nors Prienų rajono savivaldybės gyventojai kol kas gal ir nepajautė žymesnio kainos sumažėjimo, bet jį tikrai pajaus 2016 metais. Labai džiaugiuosi įsibėgėjančia daugiabučių namų renovacija, vaikų žaidimų aikštelės įrengimu, Skriaudžių vaikų darželio išplėtimu, teniso kortų Prienuose įrengimu. Smagu, kad pavyko išasfaltuoti daugiau gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių.
2016 m. laukia labai atsakingas darbas – kuo sėkmingiau pasinaudoti Europos Sąjungos investicijomis ir jas skirti ten, kur labiausiai reikia mūsų gyventojams: rekonstruoti  gatves ir šaligatvius, atnaujinti vandentiekio ir nuotekų tinklus, tvarkyti parkus ir poilsio zonas. Viliuosi, kad jau kitais metais pradėsime stadiono statybą Prienuose, atnaujinsime Veiverių ir Stakliškių gimnazijų pastatų renovaciją. Norėčiau, kad mūsų rajone atsirastų daugiau privačių investicijų, verslo įmonių, kad mūsų žmonės turėtų daugiau darbo vietų ir geriau uždirbtų.
– Koks vadovavimo stilius Jums prie širdies? Kaip priimate sprendimus: kolegialiai ar pasiliekate sau teisę tarti paskutinį žodį.
– Mėgstu komandinį darbą. Savivalda labai daugialypė, vienas negali visko žinoti ir išmanyti. Specialistai analizuoja situaciją, pateikia sprendimų variantus, tuomet reikia pasirinkti tinkamiausią – tada jau ir man reikia pasakyti lemiamą žodį. Aš nevengiu atsakomybės, bet stengiuosi priimti pagrįstus sprendimus, labiausiai tinkamus ir reikalingus mūsų žmonėms.
– Labiausiai įstrigęs, netikėtas ar širdį sušildęs padėkos žodis, kurio sulaukėte šiemet ir kokiomis aplinkybėmis. Didžiausias nusivylimas ir metų kiaulystė, kurią Jums iškrėtė…
– Labiausiai apsidžiaugiau trijų 90-metį šventusių močiučių išsakytais padėkos žodžiais už pasveikinimus Jų jubiliejų proga. Viena netgi padovanojo jos pačios tapytą paveikslą. Labai pamalonino vienos mamos gatvėje išsakytas padėkos žodis už vaikams įrengtą žaidimų aikštelę. Tai labai miela.
O apie nusivylimus nenorėčiau kalbėti – noriu judėti į priekį.
– Jeigu pasitvirtintų Kiniečių kalendoriaus prognozės, Raudonosios ugninės beždžionės metais Jūsų ženklo žmogaus laukia gan sunkūs metai. Ar esate pasirengęs valios ir asmenybės tvirtumo išbandymams?
– Sunkumų nebijau, esu įpratęs kantriai dirbti, siekti užsibrėžto tikslo. Labai padrąsina ir sustiprina Prienų krašto gyventojai, bendražygiai, šeima. Todėl su visų pagalba įveiksime visus sunkumus.
– Jūsų naujametis palinkėjimas sau, koalicijos partneriams, politiniams oponentams, Prienų rajono savivaldybės žmonėms…
– Ir sau, ir visiems pirmiausia noriu palinkėti geros sveikatos ir sumanymų įgyvendinimo. Norėčiau, kad nepaskęstume smulkmeniškuose sprendimuose, turėtume daugiau pakantumo ir tolerancijos, ir, žinoma, linkiu daugiau optimizmo ir šypsenų!
Kalbino Dalė Lazauskienė