Gydo ne tik vaistai

„MediCa“ klinikoje buvo pristatyta išlaužiškės mokytojos, tautodailininkės Onos RATKEVIČIENĖS siuvinėtų paveikslų paroda.

Parodoje eksponuojama aštuoniolika virvele siuvinėtų paveikslų, kuriuose – autorės gyvenimas: Pramezio kaime (Balbieriškio seniūnija) prabėgusi vaikystė, žemę ariantis tėvas, Peršėkės upeliu skriejanti baidarė, vaikų ir anūkų gyvenimo akimirkos bei daugybė gėlių žiedų ir gamtos vaizdų.
– Norim gydyti žmones ne tik vaistais, geru žodžiu, bet ir gražia menine aplinka, kurią sukuria mano pirmosios mokytojos išsiuvinėti labai gražūs vaizdai, – atidarydama parodą ir pristatydama  autorę kalbėjo „MediCa“ klinikos vedėja Rita Keturakienė.

Savo buvusios auklėtinės pasveikinti atvyko Liuda Balčiūnienė.

Menininkė pavaizduoja ir kitiems parodo tai, ką mato širdimi. Už tai O.Ratkevičienei dėkojo „Revuonos“ pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Aušra Deltuvienė, Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius, administracijos direktorius Egidijus Visockas, autorės draugės, klinikos personalas ir pacientai, „Revuonos“ pagrindinės mokyklos mokiniai, buvusi Alytaus mokytojų seminarijos mokytoja, Onutės auklėtoja Liuda Balčiūnienė.
– „Rimtai“ siuvinėti pradėjau 2003 -iaisiais, kai išėjau į pensiją ir kojų ligos nebeleido važinėti dviračiu. Kai po kojos operacijos buvau priversta sėdėti namuose, galvoje pradėjo gimti įvairios svajonės, idėjos – tarsi sparnai užaugo, – prisiminimais dalijosi Ona Ratkevičienė. – Tačiau niekada negalvojau, kad būsiu vadinama menininke.
Pasak autorės, kiekvienas paveikslas turi ir savo atsiradimo istoriją. Pirmasis buvo skirtas tėvų šimtosioms gimimo metinėms: mama labai mėgo gėles, todėl paveiksle išsiuvinėta daugybė gėlių. Vėliau buvo sukurti paveikslai, skirti sūnaus jubiliejui, mokslo draugams, Lietuvos valstybės jubiliejui, įamžinti atsiminimai, artimieji, nuostabiausi gėlių žiedai, gamtos vaizdai, mitologinės istorijos… Daugumoje paveikslų išsiuvinėti ir jiems tinkantys žinomų žmonių žodžiai.
Autorė prisiminė, kad, prieš siuvinėdama pirmąjį paveikslą, prisirinko įvairaus storumo siūlų, pirmiausia atsižvelgdama į spalvas, pasiėmė maišinį audeklą ir ketino siuvinėti „vyžine“ adata. Netrukus suprato, kad kuo plonesni siūlai, tuo gražesnis darbas. Pamažu atsirado patirtis, net ir žmonių veidus išmoko išsiuvinėti.
Vienam paveikslui išsiuvinėti prireikia maždaug trijų mėnesių. O. Ratkevičienė pasakojo, kad pirmiausia svarbiausias detales ant audinio pasižymi pieštuku, o spalvas parenka ir derina jau siuvinėdama.
Per dvylika metų išsiuvinėta per penkiasdešimt paveikslų, kurie iš tolo atrodo tarsi tapybos darbai. Dalis – padovanota, dalis puošia artimųjų namus, o dauguma tų, kurie likę autorės namuose, keliauja po parodas ir šildo lankytojų širdis.
Laima Duoblienė