NETEKTIS SPALVŲ PALETĖJE

„Nueitą kelią nulaužiau kaip vyšnios sudžiūvusią šaką“ (S. Nėris)
NIJOLĖ ELENA (URBONAVIČIŪTĖ) DAUKŠIENĖ
(1934 02 28 – 2015 11 29)
Šių metų priešpaskutinę drumzlino rudens dieną, lapkričio 29-tą, po ilgos, gyvenimą alinančios ligos mirė Nijolė Elena Daukšienė. Birštonas – jos gyvenimo kelio pradžia ir pabaiga. Čia ji gimė, augo, mokėsi, dirbo, augino vaikus ir puoselėjo svajones. Graži gamta išugdė jautrią ir menišką sielą, sugebančią savo išgyvenimus ir pajautimus – kaip gyvenimo džiaugsmą, kaip atspindį tų nuostabių gamtos stebuklų – perteikti kitiems ant popieriaus lakšto su atsikartojančiomis gamtos spalvomis. Nuo pat mažų dienų ji gėrėdavosi darželių ir pievų gėlėmis. Jos mokslų pradžia – Birštono progimnazija. Vėliau – Kauno dailės mokykla, kurioje 1953 m. įgijo tapytojos specialybę ir išvyko dirbti į Kėdainius. Gimto krašto trauka Nijolę 1956 m. sugrąžino į Birštoną visam laikui. Čia jos tėvų žemė, jai buvo brangus kiekvienas kampelis. Ir įgytas žinias galėjo perteikti gimto krašto vaikams. Ji mokė vaikus piešimo ir braižybos. Mokyklą papuošė gabiausių vaikų piešiniais. Mokytoja mokyklos valgyklos sienas išgražino nuotaikingais, apetitą žadinančiais piešiniais. Jos subtiliai apipavidalintas mokyklos sienlaikraštis pelnė respublikinį pripažinimą. Nijolės Daukšienės mokiniai respublikiniuose konkursuose tapdavo nugalėtojais. Nijolė Daukšienė Birštono vidurinėje mokykloje dirbo 33 metus.
Be darbo mokykloje, Nijolė Daukšienė nepaleisdavo teptuko iš rankų ir namuose. Jos tapybos darbai buvo pripažinti visuomenėje. Ji daugkartinė parodų dalyvė, pripažinta tautodailininkė, Lietuvos liaudies meno draugijos narė. Jos darbai įvertinti diplomais, pagyrimo raštais ir padėkomis.
Nijolė Daukšienė – ne tik menininkė iš pašaukimo, ji buvo ir puiki visuomenininkė, saviveiklininkė, didelė dainos mylėtoja. 16 -ka metų aktyviai dalyvavo Birštono „Bočių“ bendrijos veikloje. Jos sodrus balsas 15 -ka metų skambėjo „Bočių“ chore „Sidabrinė gija“ .
Daug Nijolės Daukšienės darbų puošia Prienų ir Birštono krašto gyventojų namus bei biurus. Daug jų iškeliavo į Vokietiją, D. Britaniją, Lenkiją, Izraelį, Rusiją, Baltarusiją, Prancūziją, Daniją, Norvegiją, Kanadą ir Ameriką. Jos pasigėrėjimą keliantys, tarsi gyvi gėlių natiurmortai pripildo namus gaivaus gamtos grožio.
Netekome dailininkės, mokytojos, aktyvios birštonietės, „Bočių“ bendrijos narės, bet jos kurtų gėlių takas dar ilgai mus džiugins ir bylos apie nepaprastą žmogų, nupynusį savo gyvenimą iš GĖLIŲ. Žmogus išėjo. Gėlės liko. Branginkime šį palikimą ir šviesų Nijolės Elenos Daukšienės atminimą saugokime savo širdyse.
Birštono „Bočių“ bendrijos valdyba