Šventėje – ir džiaugsmas, ir nerimas

Konkurso dalyviai, organizatoriai ir vertinimo komisijos nariai.

Praėjusį penktadienį tradicinėje žemdirbių šventėje buvo pagerbti „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojai ir dalyviai, pasidžiaugta visos rajono ūkininkų bendruomenės darbštumu ir pasiektais darbo rezultatais.

Parama kuriantiems pridedamąją vertę

Šiemet Prienų krašto ūkininkai savo šventėje sulaukė ypač daug garbių svečių. Mūsų žemdirbiams lenkėsi ir dėkojo ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Savo sveikinimo žodyje Premjeras pabrėžė, kad nors žemės ūkį ir užgriuvo problemos, jau vyksta ir gerų permainų. Labiausiai jį džiugina tai, kad Lietuva atsilaikė prieš išorės veiksnius, ypač Rusijos embargą. Net ir Europos Komisija Lietuvos žemės ūkiui buvo prognozavusi daug skaudesnes pasekmes, nes didžiausius nuostolius iš Europos Sąjungos šalių patyrė būtent Lietuva ir Estija. Estija dėl smukusios prekybos su Suomija, o Lietuva dėl net 75 proc. sumažėjusio eksporto į Rusiją.
-Tik dabar galime įvertinti patirtus sunkumus ir mūsų pastangas. Tačiau situacija keičiasi ir keičiasi į gerąją pusę. Atsiveria naujos rinkos. Lietuva įgijo teisę eksportuoti žemės ūkio produktus į JAV, vyksta derybos su Kinija, – sakė premjeras, kviesdamas ūkininkus kooperuotis ir tikslingai panaudoti iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto skiriamą paramą gyvulininkystės sektoriui paremti.
A.Butkevičiaus teigimu, parama pirmiausia turi tekti tiems ūkiams, kurie įrodė, jog sugeba kurti pridedamąją vertę ir mato galimybę žengti į priekį.
Vyriausybės vadovą džiugina ir tai, kad žemės ūkio verslo imasi jauni žmonės. Prienų krašte – taip pat. Ir penktadienį tarp Prienų kultūros centro salėje susirinkusių ūkininkų daugiausia buvo jaunų žmonių – perėmusių tėvų ūkius ir tęsiančių ūkininkavimo tradicijas arba įkūrusių naujus ūkius ir su žemės ūkiu susijusias verslo įmones.

Jau dvidešimt antrą kartą

„Metų ūkio“ konkursas šiemet buvo surengtas jau dvidešimt antrą kartą. Jame dalyvavo penkių ūkių šeimininkai. Du iš komisijos aplankytų ūkių – Dalios ir Vido Mieldažių bei Danutės ir Vidmanto Petraškų – gyvulininkystės ūkiai, Aldona ir Jonas Vilčinskai bei Simona ir Algirdas Ruočkai vysto mišrius ūkius, o Inga ir Jonas Aliukoniai sumaniai tvarkosi augalininkystės ūkyje.
Ir nors šie metai ūkininkams ir buvo sudėtingi, ypač gyvulininkams, tačiau, nepaisant kainų „šokių“, paramos politikos, aplankytų ūkių šeimininkai nedejavo ir per daug nesiskundė. Ir pieno ūkių šeimininkai kol kad nesiruošia atsisakyti gyvulių, o galvoja apie perspektyvą ir ūkių modernizavimą bei plėtrą.
Pieštuvėnuose besikuriantys Simona ir Algirdas Ruočkai – jauniausi konkurso dalyviai. Ūkininkauti jie pradėjo tik prieš trejus metus. Ir nors pradžia nelengva, tačiau nei Simona, nei Algirdas nesigaili grįžę prie žemės. Šiuo metu jie dirba 30 ha nuosavos ir dar 96 hektarus nuomojamos žemės. Kadangi Stakliškių seniūnijos žemės yra nederlingos, ūkininkai augina mėsinius ir pieninius galvijus. Ruočkai dalyvavo ir dalyvauja paramos programose ir galvoja apie tolimesnę ūkio plėtrą. Kol kas jie gyvena pas Algirdo mamą Stakliškėse, bet jau nusipirko sodybą Pieštuvėnuose ir čia, šalia močiutės namų, planuoja savo ir savo vaikų ateitį.
Vidas Mieldažis ūkininkauja savo tėviškėje – Jiestrakio kaime ir tęsia tėvo ūkio tradicijas. Jis su žmona Dalia sėkmingai tvarkosi pieno fermoje, augina prieauglį. Tėvams talkina ir vaikai. Mieldažiai dirba 80 hektarų žemės, laiko 80 galvijų, iš jų – 40 melžiamų. Ūkininkas turi reikiamą techniką, daug ką yra susikonstravęs ir pats, pasinaudojo įvairių projektų parama.
Balbieriškio seniūnijos Mardosų kaime ūkininkauja jau trečia Petraškų karta. Dar 1937 metais čia pasistatė trobesius ir pradėjo ūkininkauti Vidmanto Petraškos senelis. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ūkį atkūrė Vidmanto tėvai, o dabar jame tvarkosi Vidmantas su žmona Danute, būdami laimingi, kad dar gali pasiklausti patarimo ir tėvų, su kuriais gyvena ant vieno kiemo. Su žemės ūkiu susijusias specialybes pasirinko ir jų dukros Vaida ir Roberta, tad tėvai tikisi, kad bent viena iš jų grįš į tėviškę.
Petraškos nuo ūkio įsteigimo nekeitė pasirinktos krypties – pienininkystės. Jie laiko per 110 galvijų, iš jų – 60 melžiamų karvių ir dirba 80 hektarų nuosavos ir dar 170 hektarų nuomojamos žemės. Petraškų ūkis vienas pirmųjų rajone gavo ES pieno ūkio sertifikatą, ne kartą yra apdovanotas už gražiausiai tvarkomą sodybą. Ūkiui taip pat suteiktas Grynaveislių Lietuvos juodmargių karvių veislyno statusas. Petraškos savo ūkyje mielai priima studentus ir moksleivius praktikai.
Modernaus mišraus ūkio šeimininkai Aldona ir Jonas Vilčinskai Veiverių kaime pradėjo kurtis dar pagal Valstiečių ūkio įstatymą 1991 metais. Vilčinskai augina javus ir yra tarp stambiausių pieno gamintojų. Jų ūkis modernizuotas, grūdai laikomi naujuose sandėliuose, technika – tvarkinguose garažuose.
Bet labiausiai Aldona ir Jonas Vilčinskai, man atrodo, gali džiaugtis tuo, kad meilę žemei sugebėjo perduoti ir savo vaikams. Abu sūnūs – Darius ir Kazys bei dukra Danguolė taip pat sumaniai tvarkosi netoliese esančiuose savo ūkiuose.
Inga ir Jonas Aliukoniai – augalininkystės ūkio šeimininkai, augina grūdines kultūras ir rapsus. Per trylika metų jų ūkis išsiplėtė iki 900 hektarų dirbamos žemės. 250 ha jų nuosava ir 650 ha – nuomojama. Ūkyje tvarkosi abu šeimininkai: Inga tvarko buhalteriją, o Jonas – laukuose, technikos kieme. Aliukoniai į savo laukus mielai įsileidžia ir įvairių seminarų dalyvius. Jie, kaip ir kiti konkurso dalyviai, taip pat dalyvauja rėmimo programose, įgyvendina ūkių modernizacijos projektus, yra aktyvūs bendruomenių nariai, įvairių renginių rėmėjai.
Tad komisijai, kuriai vadovavo Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius, teko gana nelengva užduotis. Susumavus balus paaiškėjo, kad pirmųjų trijų vietų laimėtojus vieną nuo kito skiria vos keli balai.
Beje, akivaizdu, kad konkurso organizatoriams ir partneriams (Prienų ūkininkų sąjungai, savivaldybei, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Prienų biurui ir „Gyvenimo“ laikraščio redakcijai) reikia pagalvoti apie nuostatų pataisas. Nugalėtojai galėtų būti išaiškinami tarp atskirų kategorijų, nes ūkiai labai skiriasi. Jauniems ūkininkams sunku konkuruoti su jau kelis dešimtmečius veikiančiais stambiais ūkiais. Skiriasi ir dirbamų žemių plotai, yra kitų skirtumų, kurie kartais lemia, kad nepastebime jaunų ar didelę pažangą padariusių mažesnių ūkių šeimininkų. Matyt, verta pasidomėti ir kitų rajonų patirtimi. Štai, pavyzdžiui, rokiškėnai ūkininkai rungiasi 4 kategorijose: dirbančių iki 100 ha, dirbančių daugiau kaip 100 ha, jaunųjų ūkininkų ir ekologinių ūkių. Matyt, turėtume pagalvoti, kokios kategorijos būtų svarbios mūsų rajonui. Žinoma, nenutolstant nuo konkurso tikslo – atrasti didelę pažangą padariusius ūkininkus ir juos pagerbti.
Tai – pamąstymai ateičiai, o penktadienį sveikinome ir dėkojome jau dvidešimt antrojo „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojams – Danutei ir Vidmantui Petraškoms iš Mardosų kaimo. Jiems įteikta padėka, savivaldybės dovana ir „Gyvenimo“ laikraščio įsteigtas atminimo ženklas. Beje, birštoniškio skulptoriaus Andriaus Lik išdrožtą skulptūrėlę Petraškoms dovanojame jau antrą kartą. Vidmantas Petraška ir 2004 -ųjų „Metų ūkio“ laureatas.
„Metų ūkio“ nugalėtojui skirtas ženklas jau puošia ir Vilčinskų sūnaus Kazio namus. Kazio Vilčinsko ūkis geriausiu buvo pripažintas 2009 metais. Aldonai ir Jonui Vilčinskams šiemet buvo įteikti antrosios vietos apdovanojimai.
Trečioji vieta skirta Ingai ir Jonui Aliukoniams.

Ir valdžios atstovai, ir rėmėjai

Kadangi šventėje šiemet dalyvavo daug svečių, gausi buvo ir padėkų bei dovanų kraitė. Jas šauniems mūsų krašto ūkininkams skyrė ir valdžios žmonės, ir žemdirbius aptarnaujančių organizacijų vadovai, ir rėmėjai.
Premjeras Algirdas Butkevičius padėkas įteikė Šilavoto seniūnijos ūkininkui Rolandui Aleksandravičiui, jiezniškiui Vytautui Raižiui, Stakliškių krašto ūkininkui Sigitui Šiupšinskui ir Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkui Martynui Butkevičiui.
Už aktyvią veiklą prieniškių ūkininkų lyderiui dėkojo ir europarlamentaras Bronis Ropė, taip pat sveikinęs ir ūkininkus Aušrą Baltrušaitienę, Laimį Bazį ir Dalių Steponkevičių.
„Metų ūkio“ konkurso antros ir trečios vietos laimėtojai Jonas Vilčinskas ir Jonas Aliukonis buvo apdovanoti žemės ūkio ministrės padėkomis. Šventėje dalyvavusi viceministrė Lina Kujalytė ministrės padėkas taip pat įteikė ir ašmintiškiui Mantui Vilioniui (už mišraus ūkio plėtrą ir darbo vietų kūrimą) bei veiveriškiui Tomui Kačergiui (už žemės ūkio paslaugų plėtrą).
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas padėką už mišrios specializacijos ūkio kūrimą skyrė Veiverių seniūnijos ūkininkui Edvinui Gustaičiui. Beje, Edvinui dovaną įteikė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Vytautas Kamblevičius. Seimo nario padėkomis ir tautodailininkės Aušros Deltuvienės sukurtais angelais taip pat buvo apdovanoti jaunieji ūkininkai Simona ir Algirdas Ruočkai (Stakliškių s.), Egidijus Gylys (Veiverių s.), Audronė ir Gintas Galiniai (Šilavoto s.), Živilė ir Rolandas Mykolaičiai (Stakliškių s.).
Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas, pasidžiaugęs mūsų krašto ūkininkų aktyvumu teikiant paraiškas paramai gauti, padėkas įteikė Žilvinui Galiniui (už jauno ūkininko norą likti kaime ir ekologiško ūkio kūrimą) bei Ritai Kazlauskienei ir Algiui Mieliauskui (už naujų darbo vietų įkūrimą).
Žemės ūkio rūmų atstovė Aušra Žliobaitė pasveikino ir apdovanojo Onutę Masikonienę, Karolį Kliučinską ir Ovidijų Drūlią, o „Lytagros“ dovanas Jonui Gradeckui ir Jonui Aliukoniui perdavė firmos konsultantas Aleksandras Lugauskas.
Svečiai iš Prienų taip pat neišvažiavo be dovanų. Ūkininkai su jais pasidalino savo išaugintomis gėrybėmis, iš šių metų derliaus iškepta duona. Pirmąjį kepalą jie įteikė rajono savivaldybės merui Alvydui Vaicekauskui vildamiesi, kad meras, pats būdamas ūkininkas, bus jų bendramintis visuose darbuose. Beje, namų darbų Prienų krašto ūkininkai uždavė ir Seimo nariams, ir ministerijos bei kitų institucijų atstovams, nuo kurių priklauso kaimo žmonių gyvenimo sėkmė. Būtent tų problemų sprendimas, kurios apsunkina darbą, o neretai ir apskritai sugriauna ūkininkų planus, sužlugdo perspektyvą.
Apie tai, aptardamas besibaigiančių metų rezultatus, kalbėjo ir Prienų ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Butkevičius, ir vėliau kalbinti ūkininkai.
Pasak Martyno Butkevičiaus, nors susibūrimo proga ir šventinė, tačiau nutylėti apie tai, kas sunkina gyvenimą, būtų neteisinga. Juo labiau, kad toks buvo ir ūkininkų pageidavimas.

Valstybė valstybėje?

Realybė – kupina paradoksų. Pavyzdžiui, javus auginantys ūkininkai šiemet gali džiaugtis geru derliumi, bet ne geromis kainomis. Vis garsiau šnekama apie naujas rinkas lietuviškiems pieno ir mėsos produktams eksportuoti, bet gyvulių Lietuvoje mažėja.
M.Butkevičiaus teigimu, vien tik Prienų rajone per metus sumažėjo 300 karvių. Traukiasi ir pieno ūkiai. Turimais duomenimis, rajone po 1-2 karves laiko apie 1000 jų augintojų, nuo 51 iki 100 karvių – devyniolika ūkininkų, o didesnės nei 150 karvių fermos yra tik dvi. Jų savininkės – žemės ūkio bendrovės.
Kritikuodamas mažas pieno supirkimo kainas, vietos Ūkininkų sąjungos vadovas apeliavo ir į pieno gamintojus. Pirmiausia jis pasigenda pačių ūkininkų pastangų tapti rinkos dalyviais ir palaikyti savo perdirbimo įmonės idėją.
– Kooperatyvo „Pienas LT“ perdirbimo įmonė būtų instrumentas, kuris duotų atsvarą dabar kainas diktuojantiems perdirbėjams. Gal todėl ir prasidėjo toks spaudimas dėl paramos gamyklos „paleidimui“ skyrimo, jeigu jau net Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „Pienas LT“ laiko klaida. Kieno pusėje jis: perdirbėjų ar pieno gamintojų? Sunaikinsim „Pieną LT“ – sunaikinsim ir ūkininkus, – sakė M.Butkevičius.
Pirmininkui, kaip ir daugumai ūkininkų, nesuvokiama, kam reikalingi tokie įstatymai, kurių kartais nesupranta ne tik ūkininkai, bet ir kvalifikuoti teisininkai, o neretai ir patys įstatymų kūrėjai. Pavyzdžiui, kad ir dėl ūkininkų įsikūrimo. Nesant laisvos žemės, įstatymas tik skaldo stambius ūkius.
– Norėdami gauti paramą, tėvai ir vaikai dirbtinai dalina ūkius, o juk galėtų, kaip yra kitose šalyse, egzistuoti normalūs pirkimo – pardavimo sandoriai, – įsitikinęs M.Butkevičius.
Ūkininkų sąjungos vadovas taip pat apgailestavo, kad niekaip vietiniams ūkininkams nepasiseka susidraugauti su Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriumi. Pasak jo, kol jauni ūkininkai derino, apie 200 ha žemės atsidūrė „spekulianto“ rankose.
– Jis net mūsų ūkininkų žemę užsideklaravo. O ir tie nuolatiniai žemės kilnojimai. Kas tai, tarsi valstybėje būtų susiformavusi atskira valstybė? – klausė M.Butkevičius, kviesdamas ūkininkus dar labiau susitelkti ir ginti savo interesus.
Kad susivieniję žemdirbiai yra didelė jėga, ypač didinant derybinę galią, tvirtino ir europarlamentaras Bronis Ropė. Tai, pasak Europos Parlamento nario, parodė ir šios vasaros įvykiai, kai į Briuselį suvažiavo per 2000 traktorių ir 7000 ūkininkų. Visiems drauge pasisekė iškovoti 500 mln. eurų, iš jų – 12 mln. eurų skirta ir Lietuvai. Br. Ropė tik apgailestavo, kad Lietuvoje ūkininkams kartais tenka ir bylinėtis teismuose, nors Europoje įvairios protesto formos – normalus reiškinys. Europos Parlamente dirbdamas Kaimo reikalų komitete Br. Ropė pažadėjo ir ateityje nuolat rūpintis žemdirbių reikalais.
…Ūkininkų šventę vainikavo Edmundo Kučinsko koncertas ir linksma vakaronė, kurios metu, beje, vis tiek neišvengta kalbų ir apie kasdienius rūpesčius.
Ramutė Šimukauskaitė