Kurorto medikai premjero patarėjui turėjo ir pastabų, ir prašymų

Premjero patarėjas A.Vinkus Birštono kurorto infrastruktūros apžiūrą pradėjo Kneipo terapijos parke, apie šio sveikatinimo metodo privalumus svečiui pasakojo Birštono TIC direktorė R.Kapačinskaitė.

Lapkričio 13 -ąją Birštone apsilankęs LR Ministro pirmininko patarėjas medicinai Antanas Vinkus apžiūrėjo šiemet atidarytus mineralinio vandens inhaliacijų ir sveikatingumo objektus, vizitavo „Tulpės“, „Eglės“ ir „Versmės“ sanatorijas, susitiko su Birštono savivaldybės vadovais, Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro kolektyvu ir kurorto medikais.
Premjero patarėjas medicinai Antanas Vinkus negailėjo pagyrimų Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei už pastangas, kuriant kurorto infrastruktūrą, puoselėjant ir pritaikant viešąsias erdves poilsiautojų bei pacientų poreikiams, dėkojo sanatorijų, sveikatingumo centrų ir pirminės sveikatos priežiūros centro vadovams bei darbuotojams už profesionalumą, aukštą kultūrą, atsidavimą savo darbui ir nuoširdų rūpestį pacientais.

Birštono PSPC buvęs medikas, diplomatas, o dabar politikas A.Vinkus šiltai bendravo su pacientais ir darbuotojais. Išreikšdamas pagarbą gydytojos kabinete sutiktai 92 – ejų metų pacientei, jis pakvietė senolę bendrai nuotraukai su mere N.Dirginčiene.

A.Vinkui gerą įspūdį sustiprino ir naujausiuose kurorto objektuose – Kneipo terapijos parke, paviljone „Birutės vila“ – sutiktų poilsiautojų iš Klaipėdos, Prienų, Rusijos atsiliepimai, gatvėje kalbintų vietos gyventojų nuomonė. Susitikime su savivaldybės ir sanatorinio gydymo įstaigų vadovais svečias premjero A.Butkevičiaus vardu pabrėžė: „Tinkamai sukurta ir tobulinama kurorto infrastruktūra. Tvarkinga, estetiška. Jūs darote viską, kad atvykusius pasitiktų maloni, pagyti ir atgauti jėgas skatinanti aplinka.“
Premjero patarėjui rūpėjo išgirsti ir premjerui perteikti birštoniečių medikų bendruomenės pastabas dėl ruošiamo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių konsolidavimo ketvirtojo etapo plano projekto. Jis bus įgyvendinamas trimis kryptimis: siekiama plėsti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, ypač stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą; plėsti slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyvios slaugos ir geriatrijos paslaugas; intensyviau vystyti dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugas; optimizuoti stacionarines paslaugas.

Svečias nepraleido progos pakalbinti „Birutės viloje“ mineralinio vandens druskomis kvėpuojančius poilsiautojus ir sužinoti jų nuomonę apie paslaugas kurorte.

Diskusijose su savivaldybės vadovais, sanatorijų, SPA centrų ir PSPC atstovais A.Vinkus sulaukė ir pastabų, ir prašymų.

A.Vinkus teigė, kad restruktūrizacija nebus forsuojama (terminas pratęstas iki 2017 m. pabaigos), savivaldybėms ir gydymo įstaigoms palikta laisvės susitarti ir nuspręsti pačioms, kokių paslaugų vietose reikia. A.Vinkaus teigimu, pertvarkymai neturi pabloginti paslaugų kokybės, jų prieinamumo pacientams.
Nors restruktūrizacija tiesiogiai Birštono kurorto neliečia, įstaigų vadovai išsakė problemas, kylančias dėl bendros regioninės sveikatos politikos nenuoseklumo ir atskirų sektorių veiklos nesuderinamumo, dėl šių priežasčių sanatorinė infrastruktūra reabilitacijai ir sveikatinimui panaudojama nepilnai.
„Eglės“ sanatorijos direktoriaus Artūro Saldos ir gydytojos Aušros Šilanskienės nuomone, labai svarbu atnaujinti mokslinius kurortologinius tyrimus ir sertifikuoti gamtinius gydomuosius veiksnius, šimtmečiais naudojamus sanatorijose gydymui, reabilitacijai ir sveikatinimui. Anot merės Nijolės Dirginčienės, šio klausimo svarstymas vilkinamas ministerijose, tuo tarpu bandoma įteisinti alternatyviąją arba netradicinę mediciną, kurios efektyvumas gydant vienokias ar kitokias ligas nėra moksliškai įrodytas.
Didelį įdirbį sanatorinio gydymo srityje turintys „Tulpės“ ir „Versmės“ sanatorijų direktoriai Liucija Patinskienė ir Antanas Danys svečiui įteikė raštą, kuriame atkreipė dėmesį į dar kelis esminius momentus.
Jų teigimu, nors šalies sanatorijose dirba prityrę ir kvalifikuoti reabilitologai, pastaraisiais metais jose jaučiamas pacientų trūkumas, nes konkuruojama su pačiose ligoninėse įkurtais reabilitacijos skyriais. Pacientai, norintys vykti į reabilitaciją sanatorijose, susiduria su gydytojų diktatu.
Ligoninės trumpina ligonių gydymosi laiką, todėl dalis ligonių po operacijų į sanatorijas atvežami greitosios pagalbos automobiliais pakankamai sunkios būklės ir jų personalui tenka didelė atsakomybė juos išslaugyti. Kita vertus, neretai sanatorijose besigydantiems pacientams prireikia skubių specialistų konsultacijų Vilniuje ar Kaune, jų pervežimų greitosios pagalbos automobiliais Ligonių kasos neapmoka.
Sanatorijų vadovai susirūpinę, kad jų įstaigose dirbančių gydytojų reabilitologų amžiaus vidurkis artėja prie šešiasdešimties, o jaunų gydytojų paruošiama per mažai, rezidentūroje neskiriama pakankamai dėmesio kurortologinių gamtinių veiksnių tyrimams. Medicininėse reabilitacijos normose daug neaiškumų, vis dar orientuojamasi į rajonų ligoninių, turinčių praėjusio šimtmečio aparatūrą, pajėgumus.
L.Patinskienei nesuprantama, kodėl reabilitacijos II ir reabilitacijos III lovadienių kainos skiriasi beveik dvigubai, kodėl antirecidyvinis (sveikatą grąžinantis) gydymas finansuojamas tik vaikams, ir negali būti taikomas suaugusiems, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ji abejojo, ar gali į sanatorinį gydymą pretenduoti SPA įstaigos, kuriose nėra galimybių teikti mineralinio vandens procedūras. Šiuos ir kitus Birštono sanatorijų atstovų klausimus premjero patarėjas A.Vinkus priėmė domėn, pažadėjo juos iškelti aukščiausiu lygiu.
Svečias, lydimas merės N.Dirginčienės ir vicemero V.Kederio, apsilankė neseniai po renovacijos duris atvėrusiame Birštono PSPC. Jis apžiūrėjo suremontuotas erdvias patalpas, bendravo su gydytojais ir slaugytojomis, kalbino pacientus. Pakviesdamas medikus diskusijai apie svarbiausias sveikatos sistemos aktualijas, A.Vinkus juos padrąsino: „Įstatymus kuria ir koreguoja gyvenimas“.
Birštono PSPC direktorė Daiva Citvarienė pasakojo apie pastangas pritraukti į centrą kuo daugiau pacientų, susigrąžinti prisiregistravusius kitose įstaigose, apie teikiamų paslaugų įvairovę, siekį ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas kaimiškoje teritorijoje priartinti prie vyresnio amžiaus gyventojų, organizuojant mobilios medikų komandos darbą (šią paslaugą centras finansuoja savo lėšomis).
Kadangi Birštonas neturi gydymo stacionaro, ne vienerius metus centre prie procedūrinio kabineto veikia dienos stebėjimo palata. D.Citvarienės teigimu, jos poreikis kurorte yra didelis, tačiau pagal nusistovėjusią tvarką tokio tipo paslaugą Ligonių kasos finansuoja tik ligoninėms. Netrukus bus renovuotas ir Birštono PSPC pastato antrasis korpusas. Merė N.Dirginčienė svečią supažindino su ketinimais jame įsteigti slaugos skyrių, galintį vienu metu priimti iki 20 klientų. Vis dėlto pagal gyventojų skaičių savivaldybėje gali būti įsteigtos tik penkios, PSDF lėšomis finansuojamos slaugos lovos. Siekiant išlaikyti skyrių, ketinama teikti ir mokamas paslaugas, visgi, senstant kurorto gyventojams, ieškoma galimybių turėti daugiau slaugos ir paliatyvios slaugos lovų nekomerciniams klientams.
Pokalbio metu buvo aptartas ir eilių pas gydytojus specialistus klausimas. Gydytojos Margaritos Narakienės teigimu, nors pačiame centre eilių nėra, šeimos gydytojai turi sugaišti nemažai laiko, kad savo pacientus asmeniškai užregistruotų pas antrinio ar tretinio lygio gydymo įstaigų specialistus. Tokį reikalavimą kai kurios įstaigos įvedė dėl pasitaikančio pacientų piktnaudžiavimo siuntimais.
Premjero patarėjas dėkojo medikams už išsakytas pastabas, pažadėjo jų prašymus perduoti Vyriausybei ir artimiausiu metu inicijuoti pasitarimus opiausiais klausimais.
Dalė Lazauskienė