
Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius, rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas ir jo pavaduotojas Tomas Raudonius neabejoja, kad ūkininkų stiprybė – kooperacija.
Neseniai Vilniuje vykusio Tarptautinės pienininkystės federacijos Pasaulinio pienininkystės kongreso metu kalbėjusi Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pripažino, kad „Turime problemų pieno tiekimo grandyje. Silpniausi joje išlieka žemdirbiai“.
– Mūsų užduotis – užtikrinti santykių reguliavimą, stiprinti derybines galias, – teigė ministrė.
Daugeliui mūsų rajono ūkininkų tokie jau daug kartų ir iš įvairių tribūnų girdėti pažadai atrodo tik tuščios kalbos. Šiandien pieno gamintojai dažniausiai priversti būti prašytojais, kad iš perdirbėjų galėtų gauti didesnę kainą ar priemokų už parduodamą žalią pieną.
Neapsikentę per žemų pieno supirkimo kainų ir populistinių valdžios pažadų, ūkininkai veža karves į skerdyklas arba parduoda jas brangiau mokantiems lenkams. Nors 2014 -aisiais ūkininkai didino karvių bandas, per pirmąjį šių metų pusmetį, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, melžiamų karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei keturiais tūkstančiais. Jau ir iš mūsų rajono į Lenkiją išvažiavo pirmieji furgonai su keliomis dešimtimis pieningų karvių. Taip kai kurie ūkininkai, idant nepatirtų dar skaudesnių pasekmių, atsisako pienininkystės ir ieško alternatyvų verslui. Tačiau progresyviai mąstantys ir daug investavę į ūkių plėtrą pieno gamintojai nelinkę pasiduoti ir mato kitą išeitį – kooperaciją, nors ją vystyti ir nėra lengva. Mat šiuo metu Lietuvoje susidariusi tokia padėtis, kai abejingai stebint politikams bei rinkos priežiūra turinčiomis užsiimti valstybės institucijoms didžiosios pieno pramonės įmonės sėkmingai žlugdo pieno gamintojų kooperaciją, viliodamos aukštesnėmis kainomis ūkininkus išeiti iš kooperatyvų.
Prienų ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Butkevičiaus nuomone, jeigu patys ūkininkai nesupras ir neįvertins kooperacijos svarbos, pieno perdirbėjai ir prekybininkai toliau sėkmingai manipuliuos kainomis, skaldys pieno gamintojus ir žarstys pelną. Būtent todėl jis kartu su Prienų rajono savivaldybės meru Alvydu Vaicekausku ir pakvietė mūsų rajono pieno ūkių šeimininkus iš arčiau susipažinti su 2008 metais įsteigto žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ veikla ir perspektyvomis.
Daugiau nei 150 pieno gamintojų beveik prieš septynerius metus nusprendė, kad susibūrus į kooperatyvą bus lengviau derėtis su pieno perdirbėjais dėl žaliavinio pieno supirkimo kainų, paprasčiau gauti Europos Sąjungos paramą įvairiems projektams. Strateginiu kooperatyvo projektu tapo idėja pastatyti pieno perdirbimo gamyklą.
Sėkmingai vystydamas veiklą kooperatyas stiprėjo, todėl nuolat didėjo jo narių skaičius. Kauno laisvoje ekonominėje zonoje pastatyta ir 650 tonų pieno per dieną galinti perdirbti pieno perdirbimo gamykla. Kooperatyvas jau nuo liepos mėnesio ragina ir kitus pieno kooperatyvus, žemės ūkio bendroves bei pavienius ūkininkus kooperuotis į stambų, didelį vienetą.
ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas yra įsitikinęs, kad „Ne memorandumai ar pusiau sukurpti įstatymai išgelbės pieno sektorių, o kooperacija“.
– Mūsų nariai į gamyklą jau investavo apie 20 mln. eurų ir iki gamyklai pradedant veikti pilnu pajėgumu, siūlome – ateikite ir nereikės priimti vergiškų sąlygų. Kai mūsų bus dar daugiau, gausime tą pieno supirkimo kainą, kuri yra reali, – sakė jis ir susipažinti su būsima gamykla atvažiavusiems Prienų krašto ūkininkams bei seniūnijų žemės ūkio specialistams, pasidžiaugdamas tuo, kad kooperatyvo nariais jau yra keli mūsų rajono stambių pieno ūkių savininkai.
Kartu su kitais atvažiavusi pasižiūrėti to, kas padaryta, balbieriškietė Rasa Mieliauskienė įsitikinusi, kad buvimas kooperatyvo nariu suteikia stabilumą ir garantijas. Ūkininkai žino, kad pienas bus laiku išvežtas, kad už jų stovi didelis kooperatyvas, kuris rūpinasi savo nariais.
Kaip teigė kooperatyvo valdybos pirmininkas, iki Rusijos embargo kooperatyvas savo nariams mokėjo aukštesnę pieno supirkimo kainą, nors perdirbėjai tuo ir buvo nepatenkinti. Kadangi embargas buvo didelė našta, aukštos kainos buvo neįmanoma išlaikyti. Juo labiau, kad dabar perdirbėjai, norėdami atgrasyti nuo kooperacijos, kooperatyvams stengiasi mokėti mažesnę kainą nei kooperatyvo nariams. Tačiau kooperatyvas neatsisako savo tikslų – pasiekti, kad pieno gamintojams būtų mokama daugiau. Aukštesnė pieno kaina, Naglio Narausko tvirtinimu, priklauso nuo daugelio veiksnių – pieno gamybos, surinkimo, perdirbimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos. Ir naujoji baltymų gamykla, kooperatyvo vadovų įsitikinimu, bus kaip tik tuo veiksniu, padėsiančiu įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, todėl viskas daroma, kad ji pradėtų greičiau veikti.
Praėjusią savaitę gamyklą pasiekė įspūdingo dydžio žaliavinio pieno talpyklos. JAV kapitalo Vokietijos bendrovė „Pentair Südmo“ specialistai jas pradėjo montuoti ketvirtadienio popietę. Talpyklų aukštis siekia net 24 metrus. Viena tokia talpykla sveria apie 25 tonas, o jų tūris siekia 300 tūkst. litrų. Prie gamyklos sumontuotos iš viso keturios tokios talpyklos. Dar devynias, bet mažesnes, planuojama sumontuoti artimiausiu metu.
„Sumontavus talpyklas ir sujungus jas su technologine įranga faktiškai bus baigtas vienas svarbiausių mūsų gamyklos pabaigtuvių etapų“, – sakė ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.
Šį rudenį ŽŪK „Pienas LT‘ jau pradės separuoti pieną, o nuo kitų metų vidurio pagal naujausias technologijas gamins išrūgų baltymų koncentratus (MSPC80), mineralinį pieno baltymų koncentratą (MiccC85), pieno baltymų koncentratą (MPC85), grietinėlę ir laktozės filtratą (Milk permeat powder). Visa ŽŪK „Pienas LT“ gamyklos produkcija bus eksportuojama.
„Nors ir susidūrėme su nemažai iššūkių, kuriuos dar ne visus įveikėme, tikimės, kad gamykla gerokai praplės Lietuvos pieno gamintojams galimybes siekti teisingesnių pieno supirkimo kainų“, – įsitikinęs N. Narauskas.
Jo teigimu, tik papildomas valstybės dėmesys ŽŪK „Pienas LT“ gamyklai šiuos pieno gamintojų tikslus padėtų pasiekti greičiau.
Ir, žinoma, prie to prisidėtų ir pačių ūkininkų – kooperatyvo narių gretų gausėjimas. Nors pieną kooperatyvui galima parduoti ir neesant nariu, bet narystė suteikia daugiau išskirtinių sąlygų. Todėl būti kooperatyvo nariu – labiau apsimoka. Juo labiau, kad kooperatyvo valdyba yra pasirengusi dėl stojimo sąlygų tartis su kiekvienu stojančiuoju ir ieškoti abiems pusėms priimtinų sprendimų.
Ramutė Šimukauskaitė








Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).