Valdovų rūmų muziejaus paroda – Prienuose

Archeologas Egidijus Ožalas.

Visą spalio mėnesį prieniečiai, besidomintys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų raida, unikaliais radiniais, muziejinėmis vertybėmis, ikonografine medžiaga ir šalies istorija, galės tai padaryti nevykdami į Vilnių. Praėjusią savaitę Prienų krašto muziejuje buvo atidaryta kilnojamoji paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“.

Valdovų rūmus reprezentuojančią parodą sudaro 16 informacinių stendų.  Juose pateikiama trumpa Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorinės raidos apžvalga nuo seniausių laikų iki atkūrimo. Didžiausias dėmesys skiriamas XIV–XV a. gotikinei piliai, stovėjusiai vėlesnių Rūmų vietoje bei Renesanso ir ankstyvojo Baroko rūmams. Valdovų rūmų istorija pateikiama platesniame senosios Lietuvos valstybės, kultūros ir meno raidos kontekste, apibūdinamas kiekvieno valdovo konkretus indėlis į rezidencijos plėtrą. Paroda taip pat atspindi ir Rūmų nuniokojimo, sunaikinimo bei atkūrimo procesus nuo XVII a. vidurio iki XXI a. pradžios. Parodoje pateikiama informacija apie Rūmų teritorijos archeologinius tyrinėjimus, pradėtus 1987 m., Rūmų atkūrimo idėją ir jos realizavimą, atkurtos istorinės rezidencijos daugiafunkcinį panaudojimą.

• – Džiaugiamės galėdami pristatyti Valdovų rūmų muziejų – valstybingumo simbolį – Prienuose. Nors, manau, kad jums Vilnius netoli ir dauguma muziejuje jau lankėsi, – sakė Valdovų rūmų muziejaus vyresnioji muziejininkė Gintarė Skujutė. – Lankytojų srautai muziejuje rodo, kad šūkis „Praeitis atverta ateičiai“ gyvuoja.

Ji pažadėjo, kad parodos uždarymo metu bus surengti edukaciniai renginiai mokiniams.

Apie tyrinėjimus, radinius, šalia Arkikatedros stovėjusias pilis bei kitus pastatus ir juose gyvenusius valdovus pasakojo archeologas Egidijus Ožalas. Kaip atrodė dabartinių Valdovų rūmų muziejaus teritorija XIV–XV a ir vėlesniais amžiais, kada buvo pradėti tyrinėjimai ir kas dar planuojama atkurti, jis parodė nuotraukose.

Su kuo supažindinami muziejaus lankytojai? Pasak E.Ožalo, dauguma lankytojų nustemba, kad išgirsta pasakojimą ne tik apie Valdovų rūmus, bet dar ir daug kitų istorijų. Taip yra todėl, kad XVI amžiuje pradėti statyti Valdovų rūmai yra paskutinis statinys, statytas šioje teritorijoje. Anksčiau čia stovėjo pati pirmoji Lietuvoje mūrinė pilis, statyta XIII amžiaus pabaigoje, o XIV amžiuje buvo pradėta jau trečios pilies statyba. XIV amžiaus pabaigoje jau buvo išaugęs didžiulis pilių kompleksas, kuris susijungė su Aukštutine pilimi. Daugumos šių pilių liekanas muziejaus lankytojai gali pamatyti.

Jis taip pat papasakojo apie tuometinių statytojų techninius sprendimus, pastatų plėtrą.

• – Kasinėjant šioje teritorijoje buvo rasta pusė milijono archeologinių radinių. Dauguma iš jų – išskirtiniai. Pagal šiuos radinius rūmai ir yra atkūrinėjami. Vien renesansinių koklių kolekcija yra pati didžiausia Europoje, – kalbėjo archeologas. – Kasinėjant buvo rasta labai senų ir unikalių žiedų bei papuošalų, kurių iki šiol niekur kitur nebuvo rasta. Su jais gali susipažinti lankytojai.

Lankytojai taip pat gali pamatyti iš kokių indų valgė ir gėrė didikai, kokius batus avėjo, kokias rankines – kapšelius nešiojosi bei daug kitų unikalių eksponatų.

E.Ožalas taip pat kalbėjo apie tai, kokie renginiai vyksta šiame reprezentaciniame muziejuje, su kokiomis nuostatomis lankytojai įeina į Valdovų rūmus ir su kokiomis išeina.

Kol kas yra atidaryta apie pusę muziejaus, likusioji dalis turėtų pradėti veikti 2018 metais.

Laima Duoblienė

Autorės nuotraukos