„…mes lyg paukščiai visad susišauksime“

Spalio 3 dieną jau apie 12 valandą galima buvo pastebėti prie buvusios mokyklos sporto salės besibūriuojančius Užuguosčio gyvenvietės vaikus. Netrukus mokyklos link su gėlėmis rankose skubėjo tie buvę mokyklos mokiniai, kuriems 2008 metais uždarius mokyklą, taip ir nepavyko užbaigti to svarbaus pirmo skrydžio į savarankiškesnį gyvenimą šioje pamiltoje, savoje mokykloje. Simboliška, kad buvusių mokyklos mokinių bei mokytojų susiėjimas vyko Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse. Tai diena, įprasminanti dar gilesnį mokytojų ir mokinių tarpusavio sąryšį, abipusę pagarbą bei supratimą.
Šio gražaus ir prasmingo renginio sumanytoja paskutinės – 37 laidos (2002 m.) Užuguosčio vidurinės mokyklos abiturientė Jolita Žvirblytė. Jos iniciatyva prieš kurį laiką buvo suburta facebook paskyroje grupė „Mūsų Užuguostis“, kurioje savo mintis, pasisakymus bei komentarus talpina buvę mokiniai ir mokytojai. Taip bendraujant ir gimė sumanymas surengti mokykloje buvusių mokinių ir mokytojų susitikimą.

Antanas Krūvelis su idėjos autore Jolita.

13 val. nemažas būrys susirinkusiųjų patraukė prie tūkstančius kartų varstytų mokyklos durų, pro kurias buvo skubėta į klases. Suprantamas buvo noras pamatyti ir pereiti per klases, kabinetus, kur buvo mokytasi ir kur buvo mokyta, pavaikščioti buvusiais šviesiais mokyklos koridoriais, pasigrožėti žydinčiomis gėlėmis ant palangių. Deja… Tai, ką išvydome – džiaugsmo nekėlė, kaip sakoma, šypsena veiduos prigęso nuo atodūsio sunkaus. Tiesiog nejauku buvo matyti apsilupusias sienas, daug kur jau trupinėjančias grindis, lubas. Kitaip, ko gero, ir negali atrodyti patalpos, kuriose jau aštuonerius metus nebėra gyvybės, kur gyvenimas užgęsęs. Na, o liūdniausia, jog šioms patalpoms prisikėlimo gyvenimui, auštančios aušros taip ir nesimato. Bet ir tokioje aplinkoje mokiniai nesunkiai surado įsivaizduojamą suolą, kuriame sėdėjo, kurioje vietoje stovėjo pašauktas mokytojo atsakinėti ir t.t.
Po šio pasivaikščiojimo sugrįžome prie sporto salės durų, kur mūsų šypsodamasi jau laukė buvusi šios mokyklos 3 laidos (1968 m.) abiturientė, dabar bendruomenės „Užuguostis“ pirmininkė Danutė Stanionytė – Sodaitienė. Vėl linksmai klegėdami suėjome į sporto salę, kuri bendruomenės pirmininkės pastangomis tapo dar jaukesnė nei kad buvo anksčiau. Slogios nuotaikos, lydėjusios „ekskursijos“ po mokyklą metu, kaip nebūta.
Susėdę plačiu ratu pokalbį pradėjome neužmirštais, prieš kelis dešimtmečius pasakytais (ir užrašytais) vienos auklėtinės žodžiais: „Po dangum tuo pačiu, ta pačia viltimi vienas kito ieškosime, lauksime, rasime. Visada – artimi ar tolimi, niekada – svetimi, mes lyg pauksčiai visad susišauksime.“ Ši mintis akivaizdžiai patvirtina – taip, mes suskridome ir susišaukėme kaip tie paukščiai ir per atstumus, ir per laiką. Ši mintis kelia ir klausimą – kas mus šaukė čia ateiti, suvažiuoti? Kai kam, o galbūt ir daug kam – tai balsas jau iš nutolusios vaikystės. Čia mana mokykla, mano vaikystės ir jaunystės pradžia. Metai, praleisti šioje mokykloje, negali išsitrinti iš atminties. Jų tolimas aidas taip aiškiai girdimas, taip širdžiai artimas.
Man buvo pavesta vesti istorijos pamoką tema „Užuguosčio mokyklos istorija“. Taigi vėl pasijutau tikru mokytoju, o prieš mane sėdėjo nemažas būrys mokinių. Taip, tai mano mokiniai. Ir visai nesvarbu, jog kai kurie jau seneliai ar močiutės. Trumpai apžvelgus mokyklos istoriją nuo jos gana tolimų (1798 m.) ištakų iki pat jos uždarymo 2002 metais, prasidėjo gyvas pokalbis, atsakymai į kilusius klausimus dėl kai kurių mokyklos gyvenimo įvykių pasitikslinimo. Labai įdomiai ir jautriai kalbėjo antros laidos (1968 m.) abiturientė Stasė Lukoševičiūtė – Galkevičienė, kuri čia pat eksprontu sukurtomis eilėmis deklamavo eiles apie mokyklą ir šį susitikimą. Šurmuliavome prie atsivežtų albumų, nuotraukų. Nevengėme ir linksmų papokštavimų. Džiaugiamės, kad ir po pusės amžiaus išlikome tokie pat žvalūs, jauni, kaip ir tie žvelgiantys iš senų albumų. Taip nuotaikingai bendraujant, pasivaišinant atsineštinėmis vaišėmis, netruko prabėgti keletas gražių valandų mokykloje.
Mes visi, pabuvoję šiame susitikime, esame nuoširdžiausiai dėkingi mūsų jauniausiai abiturientei Jolitai Žvirblytei – Mažeikienei už gražią ir prasmingą idėją ir jos įgyvendinimą. Nuoširdžiausią ačiū sakome 3 laidos abiturientei Danutei Stanionytei – Sodaitienei, kuri visus savo pedagoginio darbo metus tik Užuguosčio mokykloje, o dabar sėkmingai vadovauja „Užuguosčio“ bendruomenei. Tikime, jog tokie susitikimai taps gražia tradicija. Pradžia padaryta labai gražiai ir sėkmingai, matant, ką ateityje reikėtų padaryti dar geriau. Tad ir pasakėme vieni kitiems – IKI PASIMATYMO!
Antanas Krūvelis