Turtingi prisiminimais gyvenimo metų aruodai

100 – tąjį jubiliejų pasitikusi Monika Knyšienė tarp svečių ir artimųjų.

Auksinį rudenį įprastai džiaugiamės metų derliumi. Kad jis būtų geras, įdedame daug darbo ir širdies. Ir nors kartais trukdo vėjai ar lietūs, vis tiek rudenį skaičiuojam derlių, juo džiaugiamės, kad ir koks jis bebūtų – tas vienerių metų derlius… O kiek jo sukaupta per visus gyvenimo rudenius! Tęsdamas gražią tradiciją, dosniu mūsų krašto žmonių gyvenimo metų aruodu vėl pasidžiaugė LR Seimo narys Andrius Palionis ir jo padėjėja, Birštono savivaldybės tarybos narė Valė Petkevičienė.

Iškilaus 100 metų jubiliejaus, spalvingos gyvenimo brandos šventės proga jie sveikino Moniką Knyšienę, gyvenančią Birštono vienkiemyje. Pati kilusi iš gausios šeimos, kurioje augo penkios seserys ir brolis, Monika su vyru Jonu užaugino ir į gyvenimą išleido du sūnus ir dvi dukras. Su mama šiuo metu gyvena sūnus Vincas, dažnai aplanko dukra Danutė iš Lentvario. Kaip mena dukra, jų šeimoje ilgaamžių nebuvo, tačiau mama visą gyvenimą buvo labai „gaji“. Daug ir sunkiai dirbo, maistą sveiką valgė. Dar ir dabar močiutė pusryčiauja kaip ir dera: kas rytą valgo sriubos ir būtinai mėsos. Akys jau gerai nemato, todėl televizoriaus nežiūri, bet „Pūko“ radijo klausosi kasdien. Nors Monika daug mokslų nebaigė, bet skaityti labai mėgo, ypač pasakas. „Visko gyvenime buvo: ir lengviau, ir sunkiau“, – pasitikdama 100 – tąjį savo gyvenimo rudenį labai ramiai sakė Monika, nepamiršdama padėkoti už pagerbimą savo kraštiečiams A. Palioniui ir V. Petkevičienei. O jie gražų rudens rytmetį toliau tęsė kelionę pas savo nugyventų metų derliumi turtingus Prienų krašto žmones.

Ir apie gyvenimą, ir apie krepšinį turėjo ką pasikalbėti Julija Stanevičienė..

95 – tąjį Jubiliejų švenčianti Julija Stanevičienė iš Prienų pati maloniai pasitiko svečius. Moteris iškart labai apsidžiaugė Seimo nario A. Palionio dovana – knyga „ŽMONĖS ir DARBAI Prienų ir Birštono krašto šviesuoliai II“. „Man mieliausia yra knyga. Be knygų būtų labai sunku“, – sakė Julija, pasidžiaugdama, kad didžiausią jos laisvalaikio dalį užima skaitymas. Daug metų prenumeruoja „Lietuvos rytą“, domisi visomis žiniomis, naujienomis, žiūri televizorių, kasdien klausosi radijo. Domisi, kas vyksta ir jos gimtuosiuose Anykščiuose, kur amžino poilsio atgulė ir Julijos vyras. Pas Juliją Seimo narys su padėjėja lankėsi kaip tik po Lietuvos krepšinio rinktinės pergalės Europos čempionate prieš Gruzijos komandą. Pasirodo, gerbiama jubiliatė tikra krepšinio fanė, labai „sirgo“ dėl pergalės, labai bijojo, kad pralaimės. Patikino, kad gerai pažinojusi Andriaus tėvuką, todėl ir jo sūnui linkėjo prasmingų darbų bei geros sveikatos. Gerbiama Julija mielai dalijosi ir mintimis apie gyvenimą. „Kartais norėčiau pamokyt žmones, kad nedejuotų, ypač jaunimas neturėtų dejuoti. Reikia džiaugtis, ir kad visi tik sąžiningai dirbtų“, – sakė Julija. Pasiklausius jubiliatės, galėjai pamanyti, kad jos gyvenime nebuvo sunkumų. O jų buvo. Aštuoniolikmetę išvežė į Vorkutą: „Buvo liepos 6 – osios rytas, labai gražus. Labai baisu buvo, tačiau jaunas žmogus daug ištverti gali“, – niekada nepamirštanti šios datos Julija akcentavo tai, kad „svarbiausia prisimint, kas yra tėvų žemė, visą laiką prisimint“. Moteris sunkaus laiko tremty labai nedramatizavo, ten jiems su vyru gimė ir dukra Virgutė. Julija romantiškai pasakojo apie šaltųjų žiemų grožį Vorkutoje: „savotiškai įdomu, o kokios gražios naktys, žiemos, tik vasarų nėra“. Buvusi politinė kalinė zonoj dešimt metų dirbo siuvimo fabrike, kareiviams milines siuvo. Grįžusiai po tremties į Vilkaviškį taip pat buvo sunku, tačiau gerų žmonių dėka, kurių moteris visur sutikdavo, pamažu gyvenimas judėjo į priekį. Šiandien ji džiaugiasi dukra, anūke, džiaugiasi gyvenimu: „ Toks buvo gyvenimas, užtat dabar labai gerai. Akys nusilpo, kojos nebeeina gerai, tačiau badas užgrūdino, išvalė organizmą, nereikia labai daug norėt“.

Anelės Juodžiukynienės gražiu senėjimu džiaugėsi artimieji, mažasis Dovydas, svečiai.

Po viešnagės pas Juliją Stanevičienę Seimo narys tęsė kelionę po gražiai rudenėjantį kraštą, kelias nuvedė ten, kur Ringis kalbina Peršėkę. Anelė Juodžiukynienė, gyvenanti Mardosų kaime, pasitiko 90 -ąjį savo rudenį. Su nuoširdžia šypsena priėmusi sveikinimus, ji labai norėjo ištarti padėkos žodžius, bet nebegalėjo… Mamos vardu kalbėjusi dukra Lina sakė: „Tėvukai labai gražiai sugyveno. Į gyvenimą išleido šešis vaikus. Šiandien mama turi trylika anūkų. Mes, vaikai, dėkingi abiems tėvams. Tėvelio netekom prieš penkiolika metų, o mama gražiai sensta, akys dar gerai mato. Ne taip seniai pro langą dar džiaugėsi matydama besiganantį arklį, karvę. O kai pas mane, Kaune, svečiavosi, tai kasdien vis susiruošdavo eiti. Kai paklausdavau kur, sakydavo, kad namo eis, į Mardosus. Iki 85 metų mama gyveno savarankiškai. Pamilęs kaimą, dabar pas močiutę gyvena anūkas Dainius. Močiutei padeda Viktorija, gražų senolės amžių atidžiai stebi proanūkis Dovydas“. Taigi, Mardosuose vienoje troboje gyvena ir vyriausia šio kaimo gyventoja Anelė, ir jauniausias – Dovydas.

Iš gausaus savo prisiminimų aruodo daug kuo pasidalinti galėjo Antanas Ališauskas.

Na, o visai netoli, Balbieriškio miestelyje, 95 -ąjį savo gyvenimo metų derlių skaičiuoja Antanas Ališauskas. Priėmęs svečių sveikinimus, Antanas ilgai laikė rankoje Seimo nario dovanotą knygą, sakė, kad skaitęs ir anksčiau išleistą Andriaus tėvuko, šviesaus atminimo Juozo Palionio padovanotą. Skubėjo būtinai ją surasti, parodyti. Čia pat, ant stalo, ir žurnalisto Algimanto Čekuolio knyga. Šeimininkas sakė, kad perskaitęs visas šio „didelio žmogaus“ knygas. Jubiliatas svetingai sodino už stalo, mat negalima, anot jo, svečio nepavaišinus išleisti. Vaišino šviežiu bičių medumi, kurį pats kopinėjo, rugine duona ir pasakojo apie gyvenimą, kuriame būta visokio derliaus: į Balbieriškį iš netolimo Gudelių valsčiaus atėjo į žentus, užaugino dukrą ir sūnų, dirbo kelininku. Labai mylėjo bites, turėjo jų aštuonias ir daugiau šeimų. Antano atmintyje ir pokario laikas, ir visas nugyventas gyvenimas. Iš jo šeimoje augusių penkių brolių ir dviejų sesių šiandieną gyvenimu džiaugiasi tik jis, vyriausias iš vaikų. Sako, galbūt todėl, kad niekada nevartojo alkoholio. Džiaugdamasis, kad Seimo narys jo nepamiršo, kvietė užsukti į svečius ir be progos, nes dar daug kuo turėtų pasidalinti iš prisiminimais turtingo metų aruodo.

Išsaugotos nuotraukos priminė Juditos Stravinskaitės gyvenimo metų derlių…

Prienuose gyvenanti Judita Stravinskaitė pasitiko 90-ąjį rudenį. Seimo nario sveikinimus jai perdavė padėjėja V. Petkevičienė. Su ašaromis akyse moteris klausė sveikinimo žodžių ir dėkojo už pagerbimą. O jos gyvenime, kaip pati sakė, visko buvo ir visko dar bus. Vartė Judita išsaugotas nuotraukas ir pasakojo apie tai, kaip keliavo gyvenimo keliu. Gimė ji Šilavote. Šeimoje augo trys sesės ir trys broliai. Dirbo skalbėja mokyklos bendrabutyje, labai mylėjo vaikus. Judita buvo ir labai gera siuvėja. Ne tik vietiniams siuvo, bet ir Kauno, Alytaus žmonėms. „Ačiū Dievui, dar viskas gerai“, – sakė jubiliatė. Moteriai labai svarbu, kad sulauks pagalbos iš Socialinių paslaugų centro darbuotojų. Lig šiol dar ir viena susitvarkė, bet jau paprašė pagalbos, nes akys gerai nemato, sunku vienai pas gydytojus nueiti, maisto nusipirkti.
Taigi gyvenimas tęsiasi, pažymėdamas metų virtines ant rudeniu ir lietumi kvepiančio Gimtinės vieškelio … Seimo narys A. Palionis ir jo padėjėja patikino, kad tęs tradiciją, nes susitikimai su prisiminimų skrynios lobiais besidalinančiais gimtojo krašto žmonėmis, – didelis turtas.
Palma Pugačiauskaitė