Ieškojimas… Augimas… Laisvė…

Trys pagrindiniai žodžiai, kuriuos per pamokslą, aukodamas šv. Mišias, ištarė kunigas Algimantas Gudaitis. Iš tikrųjų tiksliau negalėtum nusakyti nei atskiro žmogaus, nei buvusių Tartupio pagrindinės mokyklos mokytojų, mokinių, darbuotojų ir Žemaitkiemio bendruomenės jausmų bei būsenos. Sukanka 50 metų, kai mokykla išleido pirmąją aštuntokų laidą, 25-eri, kai buvo pastatyta sporto salė.

Gausiai susirinkusieji su dideliu dėmesiu išklausė šv. Mišias – pirmąją pamoką, pasodino jauną obelaitę, tai antroji pamoka, pažiūrėjo vaizdo juostą apie mokyklos istoriją – trečioji pamoka, nuoširdžiai bendravo tarpusavyje prie sudėtinių vaišių – ketvirtoji pamoka.
Vaidas ir Diana Kupstai – šventės organizatoriai ir vedėjai, atliko didžiulį darbą ir tvarkydami mokyklos erdves, ir vesdami renginį. Paskutinė tokia šventė buvo surengta, kai mokykla minėjo 30 -metį, taigi prieš 20 metų. Vaidas juokėsi, kad pirmosios laidos mokiniai sodino sodą, o Žemaitkiemio bendruomenė jį išrovė, bet dabar – tradicijų tęsimo metas. Obelaitę sodino ir bendruomenės atstovas Algis Kisielius, ir buvusi mokyklos direktorė Genovaitė Barštienė. Ona Čepeliauskienė, išdirbusi mokykloje 40 metų, sakė, kad, kai atvyko į mokyklą, prie jos vėjas pustė smėlį. Visi darbai prasidėjo nuo sodo sodinimo.
Buvusius Tartupio mokyklos darbuotojus, mokinius ir Žemaitkiemio bendruomenę sveikino Naujosios Ūtos seniūnas Algis Aliukevičius, Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus padėjėja, rajono savivaldybės Tarybos narė Loreta Jakinevičienė, rajono savivaldybės Tarybos Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komiteto pirmininkė Aušra Deltuvienė. Savo kalbose jie ypač pabrėžė bendruomeniškumo svarbą, dėkojo Vaidui ir Dianai Kupstams už jų aktyvią poziciją. Renginyje smagu buvo matyti švytinčius Onos Ališauskienės, Leonoros Damijonaitienės, Danguolės Stanaitienės, Genovaitės Barštienės, Astos Pavilionienės, Onos Čepeliauskienės, Vytauto Degučio, Marcelės Jurčiukonienės ir kitų mokytojų veidus. Man didelį įspūdį padarė nuoširdus bendravimas su daugeliu mokinių, bet ypač norėčiau išskirti du dabar jau suaugusius, perkopusius per 40-metį „vaikus“- Vitalijų Karpalavičių ir Kristiną Krasauskaitę. Ačiū už gražius prisiminimus.
Tad tobulėkime ieškojimuose, augime ir būdami laisvi.

Danutė Skaudickienė
Buvusi Tartupio pagrindinės mokyklos fizikos, matematikos ir tikybos mokytoja

Bendrystei ribų nėra

Rugsėjo 12 -osios ypač laukė tie, kurie turėjo sentimentų Tartupio mokyklai – joje mokėsi ar dirbo. Po 50 metų mus visus į mokyklą pakvietė Žemaitkiemio bendruomenės aktyvistų Dianos ir Vaido Kupstų skambutis. Buvo miela prisiminti vis dar natūralaus skambučio garsą, nepaliestą jokių šiuolaikinių technologijų. Tik mokykla jau paliesta – dėl mažo mokinių skaičiaus uždaryta. Tačiau ji gyva, tvirta, tvirtas jos pamatas, kaip ir tvirta mūsų visų, ją lankiusių, puoselėjusių atmintis, bendrystė, kuria rūpinasi bendruomenė, tapusi jos centru. Atėjome čia ne tik lydimi geros nuotaikos, prisiminimų, bet ir su jauduliu širdyje, juk sėdėta viename suole, kartu ir šokta, dainuota, o dabar sunkiai beatpažįstame vieni kitus. Vieni suaugome, kiti pasenome, bet gražiai bendrystei ribų nėra. Juk šioje mokykloje prabėgo patys gražiausi metai. O kad jie buvo tikrai mieli, įsimintini, liudija ir gausus būrys susirinkusiųjų iš įvairiausių kampelių – iš Prienų rajono, Alytaus, Kauno, Vilniaus, netgi Anglijos… Žavėjo tautiniais rūbais pasipuošusi, greit devyniasdešimtmetį švęsianti buvusi Tartupio mokyklos mokytoja Marcelė Jurčiukonienė, kuri kaip vyriausia atstovė buvo pirmoji pakviesta uždegti atminimo žvakelę. Visi džiaugėsi matydami buvusią mokytoją, direktorę Onutę Žiūkaitę. Buvusi mokinė Adomavičiūtė padėkos žodžius tarė dar pas Mickų, Laukaičius dirbusiai valytojai Onutei Kaminskaitei – Zujienei, kuri be jokio atlygio išvirdavo sriubos, arbatos. 7 -os laidos mokinys 74 metų Jonas Lazauskas prisiminė savo buvusį a. a. direktorių Rimavičių, o gėlę skyrė jo dukrai. Daug gražių padėkų sklido iš susirinkusiųjų širdžių. Visa tai liudija, kad gera mokyklos aura išlikusi. Ir tai ne paskutinis mūsų suėjimas. Užsuksime prie mokyklos, aplankysime „jaunystės pievą“, kurioje sužydės pasodintos mūsų suneštos tulpės.
Nuoširdžiai dėkojame renginio organizatoriams Dianai ir Vaidui Kupstams, įdėjusiems daug darbo, renkant mokyklos istoriją, suburiant visą mokyklos bendruomenę. Ačiū Jums!

Ona Ališauskienė
Buvusi mokytoja (1964 – 1976 m.)