Savanorystė Prienų globos namuose padeda rinktis karjeros kryptį

Jau ketvirtus metus Prienų globos namuose pagal EST (Europos savanorių tarnybos) projektus nuolat darbuojasi savanoriai iš įvairių pasaulio šalių. Šiuo metu į pabaigą eina austrės Ines Kos ir portugalo Francisko la Pinja da Silva „kadencija“, prasidėjusi kovo mėnesio pradžioje.

Savanoriai (Ines Kos (pirmoje eilėje antra iš kairės), Maria Liquito (pirmoje eilėje trečia iš kairės) ir Francisko la Pinja da Silva (antroje eilėje centre) su Prienų globos namų vadovais ir socialiniais darbuotojais.

Socialinę savanorystės sritį pasirinkę jaunuoliai Prienų globos namuose ne tik susipažino su Globos namų struktūra, teikiamomis paslaugomis ir organizuojamomis veiklomis, bet ir padeda socialiniams darbuotojams organizuoti renginius, įvairias veiklas, rūpintis gyventojais bei įneša naujovių. Nuo pat atvykimo jie intensyviai mokėsi lietuvių kalbos, todėl dabar su gyventojais jau gali bendrauti lietuviškai.
Ines, kuri groja įvairiais muzikos instrumentais, rengia muzikos terapijos užsiėmimus, Francisko – sportinius, veda anglų ir vokiečių kalbų pamokėles.
Paklausta, kodėl pasirinko socialinę savanorystės sritį, Ines sakė, kad mokydamasi mokykloje, ji dirbo panašų darbą ir suprato, kad tai – jos pašaukimas. Ji nuo rudens studijuos socialinės pedagogikos magistrantūroje. Francisko pasakojo, kad jo mama dirbo panašų darbą ir jį dažnai imdavo kartu su savimi. Po mokyklos gimtinėje jis jau spėjo padirbėti įvairiose srityse, o čia atvyko norėdamas išbandyti save ir savo gebėjimus.
Ines, kuri yra gimusi Kroatijoje ir iki šiol lankosi pas ten gyvenančius gimines, sakė, kad jai labai įdomu ne tik palyginti skirtingų šalių socialinį darbą, bet ir kultūrą, gamtą, žmones. Pasak merginos, Austrijoje taip pat yra panašaus pobūdžio įstaigų, tačiau, jos manymu, ten gyventojai daug mažiau užimti.
– Pirmas įspūdis – kad bendruomenė labai didelė – suklaidino. Atvykome prieš pat kovo 8-ąją ir pataikėme į gyventojams surengtą koncertą. Pajutau, kad čia labai šilta aplinka ir vyksta daug veiklų, – pasakojo Ines. – Sunkiausia buvo, kol nesupratau kalbos. Bet tuomet padėdavo šypsena, rankos paspaudimas.

Savanorių Ines (pirma iš kairės), Francisko ir Maria koncertinė programa Globos namuose.

Labai didelis bei klaidus Globos namų pastatas pasirodė ir Francisko. Jį pradžioje trikdė tai, kad užkalbinus jis nieko nesuprasdavo ir negalėdavo atsakyti.
– Nors jau galiu susikalbėti lietuviškai, bet vis tiek manau, kad jūsų kalba labai sunki – kaip kiniečių, – juokavo Francisko. – Išmokti kalbą padėjo ne tik pamokos, bet ir nuolatinis bendravimas su gyventojais bei darbuotojais.
Iš kalnuotos šalies atvykusią Ines pirmiausia nustebino tai, kad Lietuvoje nėra kalnų. O Francisko čia pirmą kartą ant žemės (ne kalnuose) pamatė sniegą, pajuto šaltį.
Prienų globos namuose savaitę svečiavosi ir dar viena savanorė iš Portugalijos Maria Liquito, savanoriaujanti Šiaulių bibliotekoje. Ji pasakojo, kad bibliotekoje jai tenka bendrauti su vaikais ir jaunimu, kurie puikiai moka anglų kalbą, todėl kalbos barjero neiškilo. Tačiau į ją, tamsaus gymio svetimšalę, dažnai nukrypdavo šiauliečių žvilgsniai, todėl išmoko pasakyti lietuviškai: „Aš esu savanorė“. Prienuose Maria, baigusi marketingo ir reklamos bakalauro studijas, susipažino su kitokiu – socialiniu – darbu.
Svečiams iš pietinių valstybių Lietuvoje labiausiai nepatiko oras. Pasak Ines, čia penkias dienas lyja ir saulės nematyti. Užtat jie visi atsigavo, kai į Lietuvą atplūdo karščiai.
Savanoriai, žinoma, paragavo ir lietuviškų patiekalų. Ines ir Francisko labai patiko cepelinai, o Marios skrandžiui jie pasirodė per sunkūs. Visi trys tvirtino, kad Lietuvoje patys skaniausi tortai ir pyragai (ypač sužavėjo tinginys ir šakotis), maži agurkėliai iš nuosavų daržų, kuriais juos vaišino socialinės darbuotojos, sūriai, alus, gira.

Relaksacijos užsiėmimą veda Ines (antra iš dešinės) ir Maria (trečia iš dešinės).

Visi jie yra susižavėję ne tik nuoširdžiais Lietuvos žmonėmis, bet ir gamta, ypač nuostabiais ežerais. Jų manymu, mūsų šalis labai maža, todėl greitai ir nesunkiai galima pamatyti ją visą. Per pusmetį, praleistą Lietuvoje, jie lankėsi Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Trakuose, Marijampolėje, Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje – ten, kur dirba ir gyvena kiti savanoriai. O apie savo šalis, jų žmones, kultūrą, istoriją jie pasakojo ne tik darbuotojams – savo šalių pristatymus rengė ir gyventojams. Ines kartu su „Kvietkelio“ dainininkais dainavo lietuviškas dainas ir supažindino su savo krašto liaudies muzika bei dainomis.
– Savanoriai pas mus praleidžia maždaug pusę metų. Per tą laiką ne tik susipažįstame ir susidraugaujame, bet ir mokomės vieni iš kitų. Savanoriai įgyja socialinio darbo patirties, mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su mūsų šalies kultūra, mokosi dirbti komandoje, pateikia ir įgyvendina savo iniciatyvas. Mums tai taip pat puiki proga patobulinti užsienio kalbų žinias, susipažinti su atvykusių savanorių šalimis, – sakė savanorių mentorė socialinė darbuotoja Raimonda Sakalauskienė ir kuratorė socialinė darbuotoja Jelena Konovalova.
Su savanoriais dirba, jų veiklas organizuoja ne tik Raimonda ir Jelena, bet ir kiti Prienų globos namų socialiniai darbuotojai: Irena Laukaitytė, Jūratė Kuzmickienė, Angelė Baliūnienė, Zofija Dagilienė bei Gintas Mikalauskas. Muzikinę programą savanoriams ruošti padeda meno vadovė Valė Gustaitienė.
Laima Duoblienė