Sklandukai direktoriaus nepamiršta

Po šv. Mišių susirinkusieji nusifotografavo atminčiai.

Praėjusį savaitės penktadienį Prienų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Prienų sklandytuvų gamyklos įkūrėją ir direktorių Vytautą Pakarską (1930-08-06 – 1995-08-18). Malda pagerbti prieš du dešimtmečius mirusio direktoriaus atminimą rinkosi ne giminės, bet gausus būrys gamyklos darbuotojų. Visus juos subūrė ne tik žinia, kad ilgametė gamyklos darbuotoja Aldutė Bendinskaitė užsakė šv. Mišias už direktorių, bet ir noras pabūti drauge, prisiminti gamyklą, joje praleistus metus.
Pasimeldę, ilgai nedvejoję susirinkusieji pasuko restorano „Beržas“ link.
„Sklandukai“ – taip vietiniai Prienų gyventojai vadino iš visų Lietuvos kampelių į gamyklą sulėkusius V. Pakarsko suburtus aviacijos bacila užsikrėtusius jaunuolius. „Beržas“ jiems buvo tarsi antrieji namai. Čia jie pietaudavo, vakarieniaudavo, rengdavo vakarones, o rūbininkės ir nutrūkusias paltų pakabas prisiūdavo…
Tylos minute pagerbę direktoriaus ir kitų mirusių aviatorių atminimą, susirinkusieji nuklydo į kupinus kūrybos, darbo, įvairių nuotykių, atradimų ir praradimų metus. Nuo to laiko prabėgo beveik penki dešimtmečiai…

ESAG direktorius Vytautas Pakarskas (dešinėje) su gamyklos specialistais ir garsiu rusų konstruktorium Olegu Antonovu (centre) 1980 m.

Sklandukai dar ir šiandien mena direktoriaus kabinete kabojusį šūkį „Kas nenori dirbti – ieško priežasčių, kas nori dirbti – ieško sprendimų“. Jie ieškojo. Kitaip argi būtų pakilęs ne tik Lietuvoje, bet ir tuometinėje Sovietų sąjungoje pirmas plastikinis sklandytuvas BK-7 „Lietuva“, ištobulintas iki plačiai po pasaulį pasklidusio ilgasparnio LAK-12 „Lietuva“? Į padangę kilo ir motosklandytuvas „Nemunas“, 15 m klasės sklandytuvas „Nida“, sklandytuvas vaikams LAK-16 ir daug kitų. Gamykloje dirbo garsūs, patyrę aviakonstruktoriai Balys Karvelis, Bronius Oškinis, Antanas Paknys, Vladas Kensgaila. Su jais augo nauja banga – Pranas Šnioka, Klemensas Juočas, Jonas Bankauskas,Kęstutis Leonavičius ir kiti. V. Pakarsko dėka būrys jaunų vaikinų buvo pasiųstas žinių semtis į Maskvos, Kazanės, Charkovo ir kitus aviacijos institutus. Gamykla buvo užmezgusi plačius ryšius ir bendradarbiavo su TSRS garsiausiais institutais, konstravimo biurais, gamyklomis, slaptomis karinėmis įmonėmis, sulaukdavo daug žymių svečių. Prienuose lankėsi kosmonautų, generolų, admirolų, aviakonstruktorių, aviacijos specialistų valdžios žmonių ne tik iš TSRS, bet ir užsienio, tarp jų ir dabartinis Kubos prezidentas Raulis Castro.

BK7 „Lietuva“ (1973 m.).

Sklandukai gerokai pakėlė ir Prienų kultūrinio gyvenimo lygį. Pirmieji „Trapuko“ šokėjai buvo sklandukai, pučiamųjų orkestro muzikantai – taip pat sklandukai. Jie Prienų garbę gynė įvairiose sporto varžybose, konkursuose, renginiuose. Ir dažnai būdavo pirmi.
Taigi turėjome apie ką pakalbėti. Prisiminimais dalijosi buvę gamyklos specialistai Vytautas Mekšriūnas, Algis Blekaitis, Petras ir Irena Bėtos, iš Airijos trumpam sugrįžę Vida ir Adolfas Šajaukai, Jonas Stuknys, Janina Savickienė ir kiti.
V. Pakarskas gamyklai pradėjo vadovauti 1970 m. Jo užmojai buvo didžiuliai, gyveno žvelgdamas toli į priekį. Nesuprastas ir išduotas 1982 metais iš darbo buvo atleistas. Skaudančia širdimi Prienus paliko su tuo pačiu lagaminėliu rankose, su kuriuo buvo ir atvykęs… Grįžęs į Vilnių dirbo Respublikinės mokslinės technikos bibliotekos direktoriaus pavaduotoju. Mažame bibliotekos kambarėlyje ir gyveno.1992 metais vėl grįžo į gamyklą. Po poros metų ją paliko dar labiau nesuprastas ir įskaudintas. Mirė 1995 m. rugpjūčio 18 d. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse, Lakūnų kalnelyje. Jo karstą į amžinojo poilsio vietą nešė tie patys Prienų sklandukai.
2019 m. balandžio 19 d. sukaks 50 metų, kai Prienų senojoje pieninėje buvo įkurtos „Eksperimentinės sportinės aviacijos dirbtuvės“ (ESAD), išaugusios į UAB „Sportinė aviacija ir KO“. Puiki proga įamžinti šios unikalios gamyklos ir jos įkūrėjoVytauto Pakarsko atminimą Prienuose.
Onutė Valkauskienė