Liūdnos pieno gamintojų „mišios“: metai nuostolių, kalnai pažadų

Rugpjūčio 7 d. Jonavoje vykusiame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) išplėstiniame Tarybos posėdyje iš visos Lietuvos, taip pat ir iš Prienų rajono, darbymečiu susirinkę pieno gamintojai konstatavo, kad nebėra kur trauktis – lygiai metus jie dirba žemiau savikainos, ypač kenčia specializuoti pieno ūkiai.

LPGA posėdyje dalyvavusi žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė pripažino, kad pieno sektorius atsidūrė ties išnykimo riba. Pertraukėlės metu apie tai ji diskutavo su LPGA tarybos pirmininku J.Vilioniu ir kitų žemdirbių asociacijų atstovais.

Dėl Rusijos embargo skirta 100 mln. litų parama jau išdalinta, panaudota ir pamiršta, pašarų ruošimo ir javapjūtės laikotarpiu ūkininkams trūksta apyvartinių lėšų technikai, kurui, trąšoms. Anot Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Vilionio, parama norimo efekto nedavė, nes supirkėjai, pasinaudodami situacija, mažino žaliavinio pieno kainą, todėl galima sakyti, kad ūkininkai gautus pinigus „padovanojo“ perdirbėjams.
Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkui Martynui Butkevičiui akivaizdu, kad pieno sektorius artėja prie bankroto, todėl galimos tik dvi išeitys – arba jį numarinti, arba peržiūrėti pieno grandinę nuo gamintojo iki parduotuvės ir sureguliuoti visų jos dalyvių veiklą, kiekvienoje grandyje atrandant rezervų kaštų mažinimui. Akivaizdu, kad ūkininkų, ypač smulkiųjų, galimybės išsemtos, jie negali ilgiau dirbti nuostolingai. „Nereikia rinkti skaičių, kad įvertintum situaciją, kiek ūkininkų jau pardavė karves ar ketina pasitraukti iš pieno gamybos, pakanka pasižvalgyti į laukus – akivaizdu, kad šią vasarą pašarus žiemai ruošia ne visi,“ – pastebi M.Butkevičius. Todėl, jo įsitikinimu, delsti, prilyginti pieno gamybos sektorių liberaliai rinkai negalima.

Pieno gamintojų problemos nesvetimos LR Seimo Kaimo reikalų komiteto nariui V.Kamblevičiui – kartu su kolega K.Starkevičiumi jis išreiškė palaikymą Jonavoje susirinkusiems ūkininkams.

Beveik du šimtai pieno gamintojų, susirinkusių aptarti situaciją, iškėlė reikalavimą, kad mažmeninės pieno ir pieno produkto kainos paskirstymas tarp rinkos dalyvių būtų sąžiningas. Jie siekia, kad pieno gamintojams atitektų ne mažiau kaip 40 proc. pieno ir pieno produkto kainos. Deja, kaip pasisakymuose buvo konstatuota, šiuo metu dėl kainos dalies tarpusavyje pešasi pieno gamintojai ir perdirbėjai, o prekybininkai, gaunantys pelnus, nepažabojami. Dėl to, kad nesiimama visų įmanomų priemonių, ūkininkai priekaištavo ir Vyriausybei, ir Žemės ūkio ministerijai, ir Seimui, ir jiems atstovaujančiai asociacijai.
Priimtoje rezoliucijoje reikalaujama šiemet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. už kvotinio pieno toną išmokėti maksimaliai leistino dydžio 25,20 Eur/t išmokas ir ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. išmokėti LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems valdos valdytojams 77,04 Eur susietąją paramą už pienines karves, taip pat kompensuoti dėl Rusijos embargo pirmąjį pusmetį patirtus nuostolius – 70 mln. eurų.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pripažino, kad pieno gamintojai atsidūrę ties išnykimo riba, todėl ieškoma galimybių jiems padėti, nors tai nėra lengva, nes, esant pieno pertekliui europinėje rinkoje, kainos mažėja ir kitose Europos šalyse. Ministrė informavo, kokių žygių numatoma imtis. Pieno gamintojų netektims kompensuoti šią savaitę deramasi dėl specialiosios 25 mln. eurų paramos iš Lietuvos valstybės biudžeto, kitame etape rudenį Europos Komisijos bus prašoma 32 mln. eurų kompensacijų. Skaičiuojama, kad ši suma padės iš dalies kompensuoti per 2015 metų aštuonis mėnesius patirtus ūkininkų nuostolius. Europinės išmokos (iki 70 proc. dydžio) pieno ūkiams bus pradėtos mokėti spalį. Rugpjūčio 24 d. Premjeras Algirdas Butkevičius ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiks su Europos Žemės ūkio ir regionų plėtros komisaru Filu Hoganu, kad aptartų kompensacijų pieno gamintojams klausimą. Susirinkusieji neprieštaravo, kad Seimo Kaimo reikalų komiteto nario Vytauto Kamblevičiaus siūlymu į šią darbinę grupę būtų pakviesta ir šalies Prezidentė.
Žemės ūkio ministrė išreiškė palaikymą smulkiesiems pieno gamintojams, ragino juos pačius aktyviau perdirbti pieną ir prekiauti produktais turgeliuose. Anot jos, pagal Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, vykdant ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, kontrolę, greitai paaiškės, kur nusėda ūkininkų uždirbti pinigai. Ministrės teigimu, šalyje veikia 5 – 6 didieji perdirbėjai ir bent 60 tarpininkų, itin sunku sukontroliuoti pieno supirkėjus iš uab-ų, individualių įmonių. Ministrės žiniomis, Alytaus apskrityje tarpininkai ūkininkams už pieną sumoka vos po 10 – 15 euro centų, jį perparduoda po 19 euro centų, už tarpininkavimą sau pasilikdami po 7-9 euro centus. Pagal naująjį pieno rinkos reguliavimo įstatymą, supirkėjai įpareigoti supirkti visą pieno kiekį pagal pirkimo – pardavimo sutartis, o jei supirkimo kaina būtų mažinama daugiau nei 3 proc., Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra privalės svarstyti kiekvieną pieno pirkimo – pardavimo sutartį. Ne paslaptis, kad perdirbėjai ir kooperatyvai perka pieną iš Latvijos, Lenkijos ir už jį moka žymiai daugiau, todėl nuo 2016 m. sausio 1 d. Maisto ir veterinarijos tarnyba privalės stebėti, ar ant perdirbimo įmonių produkcijos nurodoma pieno kilmės šalis. Ministrė V.Baltraitienė tikisi, kad, atlikus perdirbėjų ir tarpininkų veiklos, kainų pokyčių, gaunamų pelnų analizę, surinkta informacija leis imtis ryžtingų žingsnių apribojant perdirbėjų savivalę.

LPGA išplėstinio posėdžio dalyvius namuose pagamintu sūriu vaišino ūkininkė iš Biržų rajono. Tai paskata smulkiesiems ūkininkams patiems perdirbti pagamintą pieną.

Ministro Pirmininko patarėjas Adolfas Damanskis patvirtino: šalies premjeras A.Butkevičius imasi iniciatyvos pasirašyti susitarimą tarp Vyriausybės, pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, kad minimalios pieno ir mėsos supirkimo kainos būtų artimos Europos Sąjungos (ES) vidurkiui, o antkainis siektų ne daugiau kaip 10 proc. Dėl prekybininkų veiklos reguliavimo bus prašoma ir Prezidentės D.Grybauskaitės tarpininkavimo, nes Konkurencijos tarnyba Vyriausybei nepavaldi.
Nuolat Vyriausybės, ministerijos slenksčius minantis, šalies Prezidentės audiencijos siekiantis Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis konstatavo, kad iki šiol rasti sutarimą su prekybininkais buvo bergždžias reikalas. Jų atsakomybės už nesąžiningus veiksmus neliko ir naujame įstatyme, kurį priėmė Seimas. Ministrės V.Baltraitienės teigimu, taip atsitiko, sulaukus didelio prekybininkų pasipriešinimo, įsikišus Laisvosios rinkos institutui ir kitoms suinteresuotoms asociacijoms. Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai Vytautas Kamblevičius ir Kazimieras Starkevičius patvirtino, kad apginti pieno gamintojų interesus buvo itin sunku, iš visų komiteto narių tik jie dviese pasisakė prieš tokį „apkarpytą“ projektą. „Tikriausiai šiandien sunkiausia išgyventi prekybininkams“, – ironizavo Jonas Vilionis.
Ministrė V. Baltraitienė ragino pieno gamintojus aktyviau burtis į kooperatyvus ir kovoti už savo teises. Anot jos, niekur Europoje nėra tiek daug smulkių ūkių, kaip Lietuvoje, kur bent 50 proc. ūkių vidutiniškai laiko po tris karves. Kita vertus, pereinamuoju laikotarpiu ministrė pasisakė už tai, kad parama neaplenktų ir smulkiųjų ūkininkų, tai labai svarbu jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus ir siekiančioms įsitvirtinti kaime. Viena iš paramos priemonių, pasak ministrės, galėtų būti rizikos valdymo fondo pieno sektoriuje kūrimas, į kurį iš perdirbėjų ir prekybininkų būtų nukreipta bent 10 proc. pridėtinės vertės mokesčio, surenkamo į valstybės biudžetą iš pieno ir pieno produktų. Kitomis priemonėmis – susitarimais su bankais dėl paskolų ir palūkanų grąžinimo atidėjimų – galėtų būti remiami stambieji ūkininkai, laikantys per 100 karvių.
Pieno gamintojų išplėstiniame posėdyje dalyvavęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė, atstovaujantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, akcentavo, kad kalbomis situacijos nepakeisi, reikia ryžtingų veiksmų ir sprendimų. Anot jo, iš Briuselio siunčiami signalai suteikia vilties, kad mūsų šalies pieno sektorius nebus paliktas likimo valiai, tik reikia aptarti paramos mechanizmus. Vis dėlto, jo manymu, Lietuvos Vyriausybė dar neišnaudojo visų įmanomų būdų, kad savo jėgomis pabandytų sureguliuoti rinką ir atrištų rankas kooperacijai. B.Ropės pastebėjimu, problema ta, kad lietuviai yra pernelyg uolūs ES direktyvų vykdytojai. Jis pateikė pavyzdžių, kaip kritinėse situacijose veikia kitos šalys, jos pačios imasi atsakomybės, pernelyg nesibaimindamos, kad pažeis europinę teisę.
Salėje esančių ūkininkų reakcija į pasisakymus, jų replikos leido suprasti, kad jie pavargę nuo kalbų ir pažadų. Iš jų atstovų nuskambėjo revoliucingų raginimų nieko nelaukiant suburti iniciatyvinę grupę, kuri imtųsi koordinuoti protesto akcijas. Ūkininkas iš Utenos kvietė traktoriais blokuoti kelius ir neįsileisti pienovežių su žaliaviniu pienu iš Latvijos ir Estijos, o ūkininkams nepalankią poziciją užėmusiai Konkurencijos tarnybai „faktiniais įrodymais“ kibirėliuose pademonstruoti, kiek mėšlo reikia „persukti“, kad pagamintum tam tikrą kiekį pieno. Pasigirdo ir raginimų karves visuotinai vežti į miestą, kad jos „pasiganytų“ supermarketuose. Jei posėdžio rezoliucijos reikalavimai nebus įvykdyti, žemdirbiai yra pasiryžę organizuoti protesto akcijas ir prie LR Seimo, ir prie Vyriausybės.
Dalė Lazauskienė