Kai karšta, ūkiuose laikomiems gyvūnams, reikia skirti kur kas daugiau dėmesio nei šaltuoju metų laiku. Reikia pasirūpinti ir paukštidėse, kiaulidėse, kituose pastatuose laikomais, ir lauke besiganančiais gyvūnais.
Siekdami užtikrinti tinkamas sąlygas, gyvūnų laikytojai turėtų atsakingai prižiūrėti pastatų ventiliacines sistemas.nuolat stebėti laikomų gyvūnų sveikatą, kontroliuoti patalpų temperatūrą santykinę oro drėgmę. Esant ekstremaliom sąlygom, būtina mažinti pastatuose laikomų gyvūnų skaičių.
Per karščius gyvūnai netenka daugiau skysčių. Dėl šios priežasties pakinta jų organizmo kraujotakos, kvėpavimo, nervinės ir kitų sistemų veikla.Todėl ganyklose ganomus ar patalpose laikomus gyvūnus reikia nuolat girdyti, jei jie neturi galimybės būti prie vandens šaltinių ir atsigerti bet kuriuo metu. Karščiausiu dienos metu nereikėtų gyvūnų laikyti saulės atokaitoje. Karščių metu juos reikia laikyti medžių paunksmėse ar parginti į tvartus, aplaistyti vandeniu.Pastebėjus šiluminiam perkaitimui ar saulės smūgiui būdingus gyvūnų būsenos pakitimus- dažną negilų kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius, sutrikusius judesius, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytojus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ( VMVT ) gyvūnų vežėjus įspėja saugoti gyvūnus nuo perkaitimo, ypač vykstant į karštuosius kraštus. Jeigui kaitinant alinančiam karščiui kelionės išvengti nepavyksta, reikėtų vežti trečdaliu mažiau gyvūnų nei įprastai, kad jiems pakaktų erdvės. Vežimui naudoti transporto priemones šviesiais stogais, kad sugertų mažiau saulės šilumos. Vežėjai turi užtikrinti, kad transporto priemonėse būtų pakankamai vandens atsargų.
Pagal VMVT informaciją paruošė Prienų VMVT vyriausioji vet.gydytoja-inspektorė
Eglė Grigienė.
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).