Danutės kepyklėlė – svajonė, virtusi realybe

Vos pravėrus balbieriškietės Danutės Buliauskienės kepyklėlės duris, užplūsta malonus kepamų bandelių ir ką tik iš krosnies ištrauktos ruginės duonos kvapas.

Kepyklėlės kolektyvas – konditerė Evelina, savininkė Danutė, finansininkė Rita, mielinių kepinių kepėja Aldona ir duonos kepėja Aurima.

Gyventi skaniai  ir laimingai
Šioje nedidelėje kepyklėlėje triūsia keturios kepėjos, kurios kasdien pagamina ir iškepa po keliasdešimt batonų, sumuštinių duonos, daugybę bandelių, mielinio pyrago, įvairių rūšių sausainių, šimtalapio, kibinų, čeburekų, spurgų, plokštainių, tortų ir kitokių kepinių.
– Ką tik sugalvojam, tą ir kepam.Nuolat stengiamės keisti receptus, pirkėjus palepinti naujais gaminiais, – kalbėjo kepėjos, ant kurių prijuosčių puikuojasi užrašas „Gyventi skaniai ir laimingai“. – Dirbam su meile, norim, kad viskas būtų skanu.
Čia kartą per savaitę kepama ir natūrali plikyta šešių rūšių duona: rupi, becukrė, su kanapėmis ar saulėgrąžomis, saldi, balta. Duona kepama be mielių, su natūraliu raugu.
– Kiek reikia kepti duonos ir kitų kepinių, priklauso nuo daug ko: metų laiko, oro, mėnesio dienų, – sakė kepyklėlės savininkė Danutė Buliauskienė.

Idėja gimė prieš penkiolika metų
Įkurti kepyklą Danutė buvo nusprendusi maždaug prieš penkiolika metų. Tuomet nusipirko kepimo krosnį ir tešlos maišytuvą. Krosnis surūdijo ir teko į metalo supirktuvę atiduoti, o štai tešlos maišytuvas tarnauja iki šiol.
Kaip pasakojo kepyklėlės savininkė, tuomet idėja nebuvo įgyvendinta – mirė vyras, nebuvo kam pastūmėti imtis naujo verslo.
Rudenį bus treji metai, kai svajonė virto realybe. Tuomet mažoje kamarėlėje šalia parduotuvės buvo pradėti kepti pirmieji kepiniai: bandelės, batonai, sausainiai.
– Bandėme kepti ir duoną, tačiau vis nesisekė, – pasakojo Danutė. – Ilgai bandžiau, mokiausi, eksperimentavau, kol gavosi tai, ko noriu.
Besimokant buvo apvažiuota nemažai Lietuvos kepyklų, kurių kepėjai negailėjo patarimų, dalinosi receptais. Tačiau atsirinkti, kas geriausia, tinkamiausia, teko patiems. Pasak kepėjų, pagal tą patį receptą kiekviena šeimininkė vis tiek kiek kitokį gaminį iškepa.
Ir dėl kitų kepinių konsultavosi su technologais, mokėsi, nes iš pradžių tarp darbuotojų nebuvo nė vienos profesionalios kepėjos ar konditerės.
Kurį laiką pasikamavę ankštose patalpose, po metų persikėlė į parduotuvės priestatą. Dabar jau ir čia nebeišsitenka.

Kepiniai suranda savą pirkėją
Danutės kepyklėlės produkcija pardavinėjama ne tik jos parduotuvėse Balbieriškyje, Sūkuriuose bei Paprūdžiuose, bet ir Prienų, Kalvarijos, Varėnos turguose. Prienuose šeštadieniais savo produkciją pardavinėja pati Danutė, o į kitus turgus važiuoja dukra Žermena su vyru.
Nemažai prieniškių teiraujasi, kur šių kepinių galėtų nusipirkti darbo dienomis. Deja, kol kas Prienuose jų nėra. Tačiau, kaip sakė Žermena, jau ieškoma vietų, kur galėtų pasiūlyti savo produkcijos.
– Pirkėjų skoniai labai įvairūs, todėl stengiamės prisiderinti prie jų – vienam skanesnė duona su sėklomis, kitam – saldi, vienam rupi, kitam – balta. Norint išlaikyti pirkėją, reikia stengtis, juk konkurencija – didžiulė, – tvirtino kepyklėlės savininkė.
Jai pritarė ir dukra, pasakodama, kad turguje pirkėjams duoda paragauti įvairios duonos, papasakoja, kur ir kaip kepama, patikina, kad nebus nei neiškepusi, nei perkepusi, nes matuojama kiekvieno duonos kepalo temperatūra.
– Susidomėjimas – nemažas, vyresni žmonės, kuriems mamos kepta duona primena vaikystę, dėkoja, kad skanios duonos atvežėme. Turime nemažai pirkėjų, kurie, kartą paragavę, nuolat sugrįžta. Kadangi siūlome kelių rūšių duonos, visi atsirenka pagal savo skonį, – sakė Žermena. – Turguje sutinkame labai daug šaunių žmonių, kurie domisi receptūromis, giria, kad duona labai skani, senoviška.
Netrukus ant gaminių puikuosis naujos etiketės, kuriose bus įvardinta, kad duona ar pyragas iškepti Danutės kepyklėlėje Balbieriškyje.

„Tiesiog norėjosi kepti…“
Danutė su vyru ir vaikais į Balbieriškį pas savo tėvus grįžo daugiau nei prieš du dešimtmečius, kuomet, pasiligojus tėčiui, reikėjo padėti mamai.
Gimusi Kupiškio rajone, gyvenusi Žagarėje, Panevėžyje, Kėdainiuose, net Latvijoje, dirbusi gamyklose, pieno perdirbimo įmonėje, prekyboje, atsikraustė į Balbieriškį sunkiu metu.
– Pinigai nuvertėjo, santaupų beveik neliko, teko galvoti, kaip išgyventi, – pasakojo moteris. – Laikėm keturias karves, kurios mus ir maitino.
O kodėl vėliau kilo noras įkurti kepyklą, paaiškinti negali:
– Tiesiog norėjosi kepti ir skaniais gaminiais džiuginti žmones.
Kas žino, kaip būtų sekęsi, jei kepti būtų pradėjusi anuomet, prieš penkiolika metų. Gal Danutės kepyklėlių tinklas visą Lietuvą būtų apraizgęs, o gal jau būtų bankrutavusi. Nors pati pripažįsta, kad tuomet konkurencijos beveik nebuvo – būtų buvusi viena pirmųjų, kurie kepimo verslu užsiima.

Ar dainininkė taps kepėja, parodys laikas
Danutė galvoja ir apie tai, kas perims verslą. Nors turi tris vaikus, kol kas tik keturis anūkus, tačiau aišku, kad nei Balbieriškyje ūkininkaujantis Darius, nei Italijoje gyvenanti Žydrė, nei jų vaikai šiuo verslu neužsiims. Visa viltis – jauniausioji Žermena.
Kol kas dukra, kuri nuolat sukasi ir kepykloje, gyvena laukimu – rudenį jos šeimą turi papildyti naujas narys. Nors jos profesija niekaip nesusijusi su kepimu, jauna moteris ne tik pardavinėja mamos keptus gaminius turguose, bet ir gilinasi į kepimo subtilybes.
Žermena juokauja, kad mama dar labai stipri ir guvi, todėl dar ilgai vadovaus kepyklai, o ji padeda ir padės kiek gali. Tačiau ar kada nors pastums į šalį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgytus dainavimo bakalauro ir magistro diplomus, ar iškeis VDU muzikos akademijos Dainavimo katedros studentus, kuriuos moko dainavimo, į duonos ir bandelių kepimą, parodys laikas.
Kol kas pati Danutė vadovauja ir plėtoja verslą. Atidavinėja paskolą, o likusį pelną investuoja į verslo plėtrą. Džiaugiasi, kad ir paramą iš valstybės gavo. Pagal VUI (vietinių užimtumo iniciatyvų) programos projektą, kurį inicijavo Lietuvos darbo birža, gavusi negrąžintiną valstybės paramą, įsteigė vieną kepėjo darbo vietą bei įsigijo reikalingos kepyklos įrangos.

Laima Duoblienė