Ką laimės kaimo bendruomenė, susidūrusi su politine valia?

Gegužės 28 dieną Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu uždarius Šilavoto pagrindinės mokyklos Klebiškio pradinio ugdymo skyrių, rajono valdžios ir Klebiškio bendruomenės konflikto atgarsiai pasiekė LR Ministrą Pirmininką A.Butkevičių bei Švietimo ir mokslo ministeriją.

Klebiškio pradinio ugdymo skyriaus aplinka švietimo ir mokslo ministrės patarėjai I.Ramelytei paliko gerą įspūdį.

Aiškinosi, ar skyrius uždarytas teisėtai
Iš karto po šio posėdžio Seimo narys Andrius Palionis, palaikydamas Klebiškio bendruomenę, Vyriausybės vadovui parašė paklausimą, teiraudamasis, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimtas toks sprendimas, ar yra galimybė neuždaryti Klebiškio pradinio ugdymo skyriaus. Prie rašto buvo pridėtas Klebiškio bendruomenės prašymas su 113 parašų. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus premjero pavedimu birželio 5 dieną paprašė Švietimo ir mokslo ministeriją kartu su Prienų rajono savivaldybe išnagrinėti situaciją ir apie tai informuoti visas suinteresuotas puses.
Susirašinėjimas tarp instancijų įgavo naują lygmenį, kai liepos 16 dieną Prienų rajone apsilankė švietimo ir mokslo ministrės patarėja Irena Ramelytė. Ją lydėjo konflikto eiga aktyviai besidomintis ir klebiškiečiams palankiu sprendimu suinteresuotas Seimo narys Vytautas Kamblevičius. Turėdama tikslą išsiaiškinti, ar skyrius buvo uždarytas teisėtai, ministrės patarėja išklausė savivaldybės, Klebiškio pradinio ugdymo skyriaus tėvelių ir mokytojų, kaimo bendruomenės „Klevas“ atstovų argumentus.
Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas I.Ramelytę patikino, kad Klebiškio pradinio ugdymo skyriaus uždarymas tėra Šilavoto pagrindinės mokyklos vidaus struktūros pertvarka, atlikta koreguojant rajono mokyklų tinklo planą, o ne mokyklos naikinimas. Pagrindinis šių pertvarkymų kriterijus – mažėjantis mokinių skaičius ir lėšų trūkumas. Jo teigimu, kalbos, esą Klebiškio pradinio ugdymo skyrius yra priauganti mokykla, ir kitą rudenį priešmokyklinėje grupėje bei 1 – 3, 2 – 4 klasėse gali surinkti 29 vaikus, neturi rimto pagrindo – pagal oficialius duomenis jų bus iki 19. Todėl, pasak vedėjo, nelogiška ir nuostolinga išlaikyti du pastatus su jungtinėmis klasėmis Šilavote ir Klebiškyje. R.Zailskas svarstė: Klebiškio pradinio ugdymo skyriui nepasisekė, kad jis atsidūrė nedėkingoje geografinėje situacijoje tarp kitų pagrindinių mokyklų, į jį dauguma prikalbintų mokinių buvo suvežami geltonuoju autobusiuku iš kitoms mokykloms priskirtų aptarnaujamų teritorijų. R.Zailsko manymu, nukreipus mokinius į Šilavoto pagrindinę mokyklą, jie didelių pasikeitimų nepajus, tik teks išlipti prie kito pastato. Ne pilnu krūviu dirbę mokytojai taip pat neturėtų nukentėti, beveik visiems pasiūlytas darbas Šilavoto pagrindinėje mokykloje, o tiems, kurių netenkina sąlygos, bus išmokėtos išeitinės kompensacijos.

Ar ištuštėjusio Klebiškio pradinio ugdymo skyriaus pastato laukia toks pats likimas, kaip ir buvusios Prienų miesto Nemuno pradinės mokyklos pastato – išdaužyti langai, pavogti radiatoriai, nusiaubta aplinka?

Kaimo bendruomenės „Klevas“ susirūpinimą, kad, panaikinus mokyklą, jų vietovėje neliks centro, kuriame būtų galima tenkinti kultūrinius ir socialinius poreikius, Švietimo skyriaus vedėjas pavadino labiau emociniais, prisirišimo dalykais. Į I.Ramelytės pastabą, kad demokratinėje visuomenėje dera įsiklausyti į bendruomenės balsą, R.Zailskas atrėmė sakydamas, kad mokytojai ir tėvai buvo informuoti apie jų laukiančius pasikeitimus. Jis neprisiėmė atsakomybės svarstyti, ar tai buvo padaryta iš anksto, išlaikant terminus – atsakymų pasiūlė ieškoti pas savivaldybės vadovus.
Kur garantijos, kad Klebiškio pradinio ugdymo skyriaus vaikai, laikydamiesi „vienos virvutės“, visi draugiškai nužingsniuos į Šilavoto mokyklą, jei, kaime panaikinus pagrindinę mokyklą, jie pasiskirstė po įvairias mokyklas? Švietimo skyriaus vedėjas sako, kad tėvai ir mokiniai turi teisę pasirinkti. Jis nedramatizuoja ir rajono mokinių nutekėjimo į kaimyninių rajonų mokyklas. Anot jo, kasmet Prienų rajono mokyklos netenka 200 – 300 vaikų, vidutiniškai sunyksta po dvi mokyklas. Tačiau, jeigu jaunoji karta neišvažiuoja su tėvais į užsienį, nėra didelio skirtumo, kurių miestų ir rajonų mokyklose jie mokosi – juk jie tebėra tos pačios Lietuvos vaikai.
Švietimo ir mokslo ministrės patarėja I.Ramelytė replikavo, kad tokiais tempais mažėjant vaikų skaičiui, po dešimties – penkiolikos metų Prienų rajono gali nebelikti kaip atskiro administracinio vieneto. Iš R.Zailsko neišgirdusi konkrečių skaičių, kiek mokinių ir dėl kokių priežasčių kasmet išvyksta mokytis į aplinkinių savivaldybių – Birštono, Alytaus, Kauno, Marijampolės – mokyklas, ministrės patarėja svarstė, kad galimai tėvai renkasi tas mokyklas, kuriose užtikrinama aukštesnė ugdymo kokybė. Anot jos, ministerijos rūpestis, kaip įgyvendinti geros mokyklos koncepciją. Todėl atlikus tyrimą, nustačius, su kokiomis problemomis (ugdymo, administracinio valdymo ar kitomis) susiduria visuomenėje prasčiau vertinamos mokyklos, bus siekiama padėti joms atsitiesti, teikiama metodinė ir kita pagalba. Tačiau, jos nuomone, mainytis vaikais kaip turguje kažin ar toleruotina praktika.

Mokytojams – trupiniai, mokiniams – laukimas

Tėveliai, mokytojai, kaimo bendruomenės nariai dar turi šiek tiek vilties, kad jų vaikai ir vaikaičiai galės tęsti mokslą Klebiškio pradinio ugdymo skyriuje.

Klebiškio pradinio ugdymo skyriuje švietimo ir mokslo ministrės patarėjos I.Ramelytės laukė susirinkę tėvai. Jie dar turi nedidelę viltį, kad po ministerijos įsikišimo rajono savivaldybės Tarybos sprendimas uždaryti skyrių bus sustabdytas. Juolab kad, susirinkime dalyvavusios savivaldybės Tarybos opozicijos lyderės Loretos Jakinevičienės teigimu, ankstesnis kovo 26 d. Tarybos sprendimas, kuriuo buvo nustatyta klasių komplektacija Klebiškio pradinio ugdymo skyriuje, nebuvo atšauktas.
Tėvai vienas per kitą kalbėjo, kad savivaldybės parengtas skyriaus uždarymo projektas jiems buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, juk prieš trejus metus, pagrindinę mokyklą reorganizavus į skyrių, buvo pažadėta, kad jis išliks. Jie piktinosi, kad Klebiškio vaikų sąskaita siekiama išlaikyti Šilavoto pagrindinę mokyklą. Tačiau, pasak jų, į Šilavotą pereis tik dalis mokinukų. Mokyklos aikštyne su bendraamžiais žaidžiantis pradinukas ministrės patarėją taip pat patikino, kad nuo rudens jis mokysis Prienuose. Deja, keletas tėvų papasakojo apie tai, kad pabandžius savo vaikus pervesti į pasirinktą Prienų mokyklą, jų buvo paprašyta luktelti… iki rugpjūčio 30 dienos, esą tuomet jie bus informuoti apie galimybę mokytis ten, kur pageidauja. Švietimo skyriaus vedėjas R.Zailskas, paklaustas, ar nurodyta nepriimti Klebiškio pradinio ugdymo skyriaus vaikų į miesto mokyklas, kategoriškai tai paneigė.
Iš pedagogų pasakojimų paaiškėjo, kad visgi Švietimo skyriaus vedėjas gal kiek ir perdėjo sakydamas, jog skyriaus mokytojų įdarbinimas bus išspręstas. Pavyzdžiui, skyriaus vedėjui Jonui Kirkliauskui, turinčiam kelių dešimtmečių pedagoginį stažą, 21 metus dirbančiam vadovaujantį darbą ir užsitarnavusiam II vadybinę kategoriją, Šilavoto pagrindinės mokyklos direktorė kaip specialistui gali pasiūlyti po dvi savaitines biologijos pamokas ir dalį darbininko etato. Dviems pradinių klasių vyr. mokytojoms pasiūlyta po pusę etato darbui prailgintos dienos grupėje. Anglų kalbos mokytoja gautų dvi savaitines valandas. Žinoma, specialistai pasiūlytų „trupinių“ atsisakė, pasiskaičiavo, kad kiek pinigų uždirbs, tiek pravažinės į darbą. Jiems labiau apsimoka gauti išeitines kompensacijas. Darbuotojai apie pasikeitusias sąlygas turėjo būti įspėti prieš keturis mėnesius, kadangi terminai nebuvo išlaikyti, šiuo metu jie atostogauja, o „prastova“ bus pradėta skaičiuoti nuo rugpjūčio. Galima pasiskaičiuoti, kiek savivaldybė „sutaupys“ lėšų, panaikinusi skyrių.

Prie Klebiškio mokyklos sukurta gera sporto bazė ir atostogų metu traukia vietinius vaikus.

Nei Klebiškio pradinio ugdymo skyriaus vedėjas Jonas Kirkliauskas, nei tėvai negali patikėti, jų įsitikinimu, „išpūstais“ skyriaus išlaikymo kaštais. Nesąmonė, sako jie, kad Klebiškio pradinio ugdymo skyriaus išlaikymas savivaldybei per metus atsieina net 190 tūkst. litų, todėl patys pabandė suskaičiuoti svarbiausias išlaidas. J.Kirkliauskas patikina, kad buvo gyvenama taupiai: mažinant šildymo išlaidas, vieną iš pastatų atsisakyta naudoti, vieno kūriko etatas liko neužimtas, malkų nemokamai parūpino ūkininkas Jonas Vilionis, tėveliai patys perka tualetinį popierių, sanitarines priemones, už vandenį sumoka Klebiškio bendruomenė, mokytojai savo lėšomis kėlė kvalifikaciją. Trijų minučių paskaičiavimas kalkuliatoriumi – ir tėvams tapo akivaizdu, kad savivaldybės išlaidos elektros energijai, prailgintos dienos grupės auklėtojos, kūriko darbo užmokesčiui, akmens angliai pirkti ir kt. reikmėms tesudaro daugų daugiausia per 75 tūkst. litų.
Anot švietimo ir mokslo ministrės patarėjos I.Ramelytės, Švietimo įstatymas ir poįstatyminiai aktai situacijoje, kai reorganizuojamos mokyklos, kviečia jautriai įsiklausyti į vietos bendruomenių nuomonę – šie klausimai turėtų būti gerai apsvarstyti ir išdiskutuoti. Jos manymu, Klebiškio atveju buvo kiek paskubėta. Ji vylėsi, kad šioje situacijoje ir ŠMM pareikš nedviprasmišką, palankią bendruomenei nuomonę, kuri padės susipriešinusiems kaimo bendruomenės ir valdžios atstovams ramia galva dar kartą viską apsvarstyti ir surasti priimtiniausią sprendimą.
Kokią poziciją užims Švietimo ir mokslo ministerija, paaiškės netrukus.
Dalė Lazauskienė