Birštone – pirmosios Lietuvos arboristų varžybos

Praėjusį šeštadienį Vytauto parke praeivių dėmesį traukė po aukštaūgius medžius laipiojantys jauni, energingi, virvėmis ir kita reikiama įranga „apsiginklavę“ vyrai. Kurorte vyko pirmosios Lietuvos arboristų varžybos. Jas organizavo Lietuvos arboristų asociacija, padedama kolegų ir bičiulių latvių.

Beje, ne vieną birštoniškį ir kurorto svečią suintrigavo ne tik adrenaliną keliančios varžybos, bet ir ant plakatų bei lankstinukuose parašyti negirdėti žodžiai – arboristas, arboristika. Ne vienas iš žiūrovų, tik kiek ilgiau pabendravęs su varžybų organizatoriais ir dalyviais, išsiaiškino, kad arboristai – tai specialistai, siekiantys išsaugoti sveikus medžius ir jų kirtavietes kraštovaizdžio kontekste. Pasak Lietuvos arboristų asociacijos direktoriaus Renaldo Žilinsko, arboristai ne tik nusimano apie medžių priežiūrą, bet ir atlieka ją su specialia įranga.
Birštoniečių pažintis su arboristų darbu prasidėjo jau anksčiau, prieš dvejus metus miesto šventės metu. Tuomet Renaldas Žilinskas su kolega Birštone surengė pirmąsias parodomąsias arboristikos pamokas. Per pastaruosius kelerius metus arboristai Birštone yra prikėlę naujam gyvenimui ir daugiau senųjų kurorto medžių, formavę besistiebiančių jaunesnių medžių lajas. Birštonas mielai priima ir arboristų seminaro dalyvius.
Tad, R. Žilinsko teigimu, kai reikėjo rinktis vietą varžyboms, abejonių dėl Birštono nekilo. Čia vertinamas arboristų darbas, jaučiamos savivaldybės vadovų ir specialistų pastangos išsaugoti unikalią kurorto aplinką ir ją dar labiau pagražinti. Ir svarbiausia, arboristų nuomone, Birštonas dar nesugadintas miestas, t. y. mažiausiai nukentėjęs nuo tik pjūklu ir kirviu paremtos nemokšiškos medžių priežiūros. Birštonu liko sužavėtas ir varžybų vyriausiasis teisėjas Janis Strausmanis bei kiti jo kolegos iš Latvijos. Jų pastebėjimai bei vertinimai neabejotinai svarbūs, nes latviai arboristikos srityje yra bene daugiausia pasiekę Baltijos šalyse. Jie jau prieš dešimtį metų įkūrė asociaciją, turi arboristų rengimo mokyklą, yra dalyvavę ne viename Europos arboristų čempionate ir patys organizavę ne vienerias tarptautines varžybas bei rengę Baltijos šalių čempionatus. Du iš jų vyko Latvijoje, po vieną – Vilniuje ir Taline. Šeštadienį rengiant varžybas Birštone, latviai taip pat prisiėmė didelę organizacinio darbo naštą: parengė varžybų trasą, suplanavo rungtis, teisėjavo ir dar surado rėmėjų, skyrusių dalyviams prizus.
– Mes esame labai dėkingi Latvijos arboristų asociacijai ir už nuolatinę pagalbą. Patys savo laiku „praėję kryžiaus kelius“, jie mums geranoriškai padeda – kviečiasi į mokymus, padeda tvarkyti sertifikacijos ir kitus klausimus, – sakė R. Žilinskas.
Birštone vykusių varžybų metu septyni Lietuvos arboristai varžėsi penkiose rungtyse: greitojo lipimo, sužeistojo gelbėjimo, svarelio mėtymo bei virvės instaliavimo, darbo lajoje imitavimo ir lipimo virve kojomis. Daugiausia prizinių vietų atskirose rungtyse užėmęs uteniškis Kęstutis Danauskas tapo ir varžybų nugalėtoju bendroje įskaitoje. Antrą vietą iškovojo Kęstučio brolis Linas Danauskas, trečią – Adas Bernius iš Vilniaus. Jiems įteikti diplomai ir solidūs rėmėjų prizai. Be dovanų neliko ir kiti varžybų dalyviai. Bet pats didžiausias apdovanojimas jiems visiems buvo galimybė pasitikrinti savo meistriškumą, pasidalinti patirtimi, pasimokyti vieniems iš kitų, pabendrauti šeimomis. Pačiais aistringiausiais sirgaliais varžybų metu buvo dalyvių žmonos ir vaikai. Beje, daugelis mažųjų dar ir nesuprato, koks atsakingas, nelengvas, net ir pavojingas yra tėvelių darbas keliolikos metrų aukštyje.
Arboristai į Birštoną susirinko dar ketvirtadienį ir iki šeštadienio „atjaunino“ keliolika aukštaūgių Vytauto parke. Taigi turėjo progos įvertinti vienas kito meistriškumą ir praktiniame darbe.
– Varžybos ir seminarai – gera mokykla kvalifikacijai kelti, – tvirtino R. Žilinskas.
Būtent meistriškumo ugdymas, siekis priartėti prie Vakarų Europos standartų ir yra tie svarbiausi tikslai, kurių įgyvendinimu rūpinasi prieš dvejus metus susikūrusi Lietuvos arboristų asociacija, šiandien jau vienijanti penkiolika pavienių narių ir tris įmones.
Antra vertus, asociacijos nariams rūpi ne tik arboristų kvalifikacijos ir meistriškumo lygio klausimai. Jie analizuoja daug gilesnę ir globalesnę problemą – ar Lietuvoje liks medžių? Arboristams nerimą kelia miestų, miestelių ir gyvenviečių parkuose nykstantys medžiai, neleistinai nupjautos jų viršūnės, džiūstančios šakos, netvarkingos lajos ir vietoj buvusių brandžių, dabar jau iškirstų medžių pasodinti nauji atvežtiniai, augantys įrėmintose betono plokštėse. Kokia jų ateitis? Ar pasiteisins, kad jie atvežtiniai, ar kas nors atliko tyrimus ir stebėjimus, koks šių atvežtinių medžių atsparumas lietuviškam klimatui, ypač žiemoms? Ir galiausiai, ar iš ES programų ir biudžeto skiriamos lėšos parkų rekonstrukcijai bei atnaujinimui nebus išleistos veltui?
Arboristų asociacijos direktoriaus mintims pritarė ir į varžybas užsukusi kraštovaizdžio architektė Audronė Daubarienė, nemažai prisidėjusi ir prie medžių bei želdinių priežiūros kultūros ugdymo Birštone. Jos nuomone, greitai pamatysime, o kai kur jau ir matome skaudžias žavesio atvežtiniais medžiais pasekmes.
R. Žilinskas, vardindamas tegul dar ir retus, bet gražius pavyzdžius, tarp jų paminėdamas ir Birštono savivaldybės vadovų bei administracijos specialistų nusiteikimą medžių ir želdinių priežiūrą patikėti profesionalams, mano, jog ši teigiama praktika pasistūmėtų į priekį, jeigu būtų priimtas Želdinių priežiūros įstatymas. Arboristams ir kitiems gamtos, meno ir inžinerijos mokslų žinovams, ekologams labai apmaudu, kad minėto įstatymo projektas jau senokai dūli kažkuriame Aplinkos apsaugos ministerijos stalčiuje.
Ramutė Šimukauskaitė