Diabetas – liga ar negalia?

„Neseniai sužinojau, kad sergu cukriniu diabetu II. Šeimos gydytojas pataria tvarkyti dokumentus neįgalumui nustatyti, tačiau kita gydytoja mano, kad tai netikslinga. Noriu paklausti, kaip yra iš tikrųjų: diabetas – liga ar negalia?“
Į šį skaitytojo klausimą sutiko plačiau atsakyti VšĮ Prienų ligoninė gydytoja endokrinologė Jūratė MILAKNIENĖ:
– Žmonių, sergančių cukriniu diabetu, kasmet sparčiai daugėja. Diagnozavus ligą, reikia susitaikyti su faktu, kad tai daugiau nei liga, nes ji negrįžtamai pakoreguoja gyvenimo būdą ir įpročius.
Liga klastinga, tačiau valdoma. Laikantis gydytojų rekomendacijų ir pasirinkus sveiką gyvenimo būdą, įmanoma išvengti sunkių komplikacijų, žmogus gali gyventi pilnavertį, kokybišką gyvenimą.
Ligų turi dauguma 50 – ties ir daugiau metų sulaukusių žmonių, tačiau ne kiekvienas laikomas neįgaliu, nes svarbi ne pati liga, o tai, kaip ji veikia socialinį gyvenimą, gebėjimą dirbti. Nedarbingas yra ne tas žmogus, kuris serga, bet tas, kuriam liga neleidžia dirbti.
Sergantysis cukriniu diabetu, kuris gerai kontroliuoja savo ligą, neturi lėtinių komplikacijų ir kitų ligų bei gali dirbti, gyventi pilnu krūviu, neturės neįgaliojo statuso.
Darbingumo lygis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu, kuris patvirtintas 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A1-131/V-349 , taip pat šio įsakymo pakeitimais, patvirtintais 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179.
Darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės kompetencijos reikalaujančius darbus.
•Jei asmeniui nustatoma 0-25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, negali dirbti įprastinėmis sąlygomis, t. y. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje.
•Jei asmeniui nustatoma 30-55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, gali dirbti įprastinėmis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas.
•Jei asmeniui nustatoma 60-100 proc. darbingumo, asmuo laikomas darbingu.
Darbingumo kriterijų aprašu vadovaujasi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.
Neteisingai manoma, jog neįgalumas skaičiuojamas pagal vieną sunkiausią ligą. Iš tikrųjų matomos visos žmogaus ligos, bet į skaičiuoklę patenka tos, kurios realiai daro įtaką neįgalumui.
Sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti.
Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.
Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100.
Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai yra amžius, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Taip pat vertinama mobilumas (judėjimas), bendravimas, pažinimas, savarankiškumas (savipriežiūra).
Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Tuo atveju, kai asmens bazinis darbingumas – nuo 0 iki 15 procentų, jo darbingumo lygis vertinamas tik pagal medicininius kriterijus, nevertinant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti.
Tuo atveju, kai į NDNT siunčiamo asmens sveikatos būklė neatitinka kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, NDNT priima sprendimą nevertinti asmens darbingumo lygio, vadovaudamasi siuntime į NDNT pateiktais duomenimis ir informacija.
Ir pirmo, ir antro tipo cukrinio diabeto diagnozė be funkcijos ir organų pakenkimo nemažina darbingumo. Tik atsiradus organų pažeidimui, tai yra lėtinėms komplikacijoms, galimas darbingumo apribojimas.
Žmogui sergant lengva diabeto forma, jo gydymui pakanka dietos, režimo ir medikamentų tabletėmis. Taigi, jeigu glikuotas hemoglobinas yra apytiksliai 6,5 proc., stebimi pradiniai diabetinio akių, nervų, inkstų pažeidimo požymiai, netrikdantys kasdienės veiklos, nustatomas 90 procentų darbingumo lygis.
Esant vidutinio sunkumo diabetui, kai gydymui būtini režimas, dieta ir medikamentai (politerapija), ligonio diabeto kontrolė nepakankama, glikuotas hemoglobinas (HbA1c – apie 7 proc.), stebimi didesni organų pažeidimai: neproliferacinė diabetinė retinopatija ir diabetinė makulos edema ir (ar) nefropatija, esant I–II laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) neuropatija, nesant skausmo ir opų apatinėse galūnėse, ir (ar) I–II stadijos angiopatija, nustatomas 70 procentų darbingumo lygis.
Esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, nustatomas 55 proc. darbingumo lygis.
Kai pacientas serga sunkia cukrinio diabeto forma, gydymui būtini režimas, dieta ir medikamentai, be kurių būklė staigiai pablogėja, ligonis sunkiai kontroliuoja gydymą, glikuotas hemoglobinas (HbA1c – maždaug 8 proc.), stebimi sunkesni organų pažeidimai: neproliferacinė diabetinė retinopatija ir (ar) diabetinė makulos edema, ir (ar) stiklakūnio kraujosruvos, ir (ar) nefropatija, esant III laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) neuropatija, diabetinė pėda, ir (ar) III–IV stadijos angiopatija (būklė po vieno ar keleto pirštų ar pėdos (pėdų) amputacijos), nustatomas 50 proc. darbingumo lygis.
Sunkėjant paciento būklei, progresuojant lėtinėms diabeto komplikacijoms, darbingumo lygis vis mažėja. Ir esant trijų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą, darbingumo lygis gali būti tik 10 procentų.
Visais atvejais gydantis gydytojas, prieš nukreipdamas pacientą į NDNT, įvertina bendrą būklę, gretutinius susirgimus ir informuoja jį, ar tikslinga vertinti darbingumo lygį.
Iš redakcijai parašiusio žmogaus pateiktų duomenų vienareikšmiškai spręsti apie jo darbingumo lygį negalima.