„Širdžių stiprybės vardan Tavo ir mano Lietuvos“…

– Branginkime Tėvynę Lietuvą! Mūsų tauta moka didžiuotis savo protėvių pergalėmis, jų pasiaukojimu ir drąsa stiprinant Lietuvos valstybingumą, nes tai yra mūsų visų atskaitos taškas ateičiai. Linkiu kiekvienam lietuviui dvasinės stiprybės, meilės ir pasididžiavimo savo Tėvyne Lietuva. Linkiu ugdyti patriotizmą, branginti vyresniųjų ir jaunimo bendradarbiavimą, tęsti tradicijas ir papročius. Džiaugiuosi jūsų bendruomenės gausiu dalyvavimu švenčiant Valstybės dieną. Lai Valstybės šventė aplanko kiekvieno jūsų namus. Rankų stiprybės, širdžių šilumos vardan Tavo ir mano Lietuvos, – į kraštiečius, susirinkusius į tradicinį Valstybės dienos paminėjimą Pašlavančio piliakalnio papėdėje, kreipėsi LR Seimo narys Andrius Palionis. 

Tęsdami ilgametę tradiciją liepos 6 dieną ant Pašlavančio piliakalnio gausiai susirinko Piliakalnio, Ingavangio, Jiestrakio, Šilavoto ir aplinkinių kaimų gyventojai, atvyko ir žmonių, kilusiųiš šio krašto. Tik piliakalnis šiais metais visus sutiko nukentėjęs nuo liepsnos liežuvių, netekęs savo gražios žalumos… O gal taip jis siuntė lemties ženklą, kad kažką darome ne taip?.. Gal per daug susvetimėjom, gal primiršom tas vertybes, kurias čia puoselėjo Juozas Urbonas, Juozas Mažeika, Aldona Degutytė ir kiti, mokėję džiaugtis laisva Lietuva?… Ant pajuodavusio nuo ugnies ir dūmų piliakalnio plevėsuojanti Trispalvė priminė ir karalių Mindaugą, ir Lietuvos valstybės pradžią, ir tuos tradicinius kasmetinius Valstybės dienos paminėjimus, kai šalia liesnojančių laužų ilgai skambėjo dainos…
Šių metų Valstybės dienos paminėjimas vyko šalia didingų ąžuolų Pašlavančio piliakalnio papėdėje. Su švente visus pasveikino Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas, rajono Tarybos narys Martynas Butkevičius, pakvietęs pamąstyti, iš kur esame kilę, sugrįžti į praeitį. Pasak jo, tokie renginiai sujungia žmones, stiprina mūsų valstybę. Lietuvai ir gausiai susirinkusiems bendruomenės nariams gražius žodžius skyrė Piliakalnio bendruomenės pirmininkė Kazė Dabrišienė, Šilavoto seniūnė Neringa Pikčilingienė, Jiestrakio bendruomenės pirmininkė Dana Valaitienė, Žemaitkiemio bendruomenės pirmininkas Vaidas Kupstas.
Istorikė, Ingavangio kaimo bendruomenės pirmininkė Rasa Juocevičienė priminė Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį, kuris prasidėjo 1253 metais kunigaikščio Mindaugo karūnavimu. Ji linkėjo, kad kasdieniai rūpesčiai neužgožtų svarbiausio mūsų tikslo – mylėti savo šalį, savo kraštą ir jį puoselėti. Daina ir eilėmis sveikino Ingavangio seniūnaitė Aldona Baniulienė su Kamile, Karolina ir Viliumi. Seimo nario A. Palionio padėjėja Valė Petkevičienė sveikindama kvietė neužmiršti, kad ši vasaros diena, kurią mini visi lietuviai visame pasaulyje, neatsiejama nuo mūsų žemės poeto Justino Marcinkevičiaus. Ji paskaitė poeto eilėraštį „Pokalbis“. Šventės metu buvo pagerbtas ir vietos gyventojas Mindaugas. O gerą nuotaiką, kaip ir kasmet, tradiciškai dovanojo Šilavoto marti, buvusi Šilavoto mokyklos mokytoja, Marijampolės kolegijos lektorė Vida Mickuvienė, atvykusi su visa kompanija: kolegijos studente Karolina, gitaristu Tomu ir akordeonistu Algirdu. V. Mickuvienė supynė gražią puokštę iš J. Marcinkevičiaus, Maironio, J. Aisčio, P. Širvio, K. Binkio eilių. Ji priminė ir tai, kad šis kraštas turtingas savo rašytojais, bei paskaitė žemietės, Maironio literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės eilių ir prozos apie Žemaitę… V. Mickuvienės skaitymus keitė jos draugų atliekamos dainos, kurioms pritarė Pašlavančio krašto žmonės. Kol visi dainavo, prie šių eilučių autorės priėjo kitas šios žemės poetas Gintautas Dabrišius. Jis prisiminė istorijų, kurias pasakojo šio krašto močiutės ir promočiutės. Neva, labai seniai, dar pagonybės laikais, Kryžių šventės dieną, šiame piliakalnyje atsiverdavę durelės, ir pro jas išeidavusi procesija su vėliavomis. Ji apeidavo tris kartus apie kalną, vėl sugrįždavo į kalno vidų, ir durelės užsiverdavo.
Šventei šalia Pašlavančio piliakalnio einant į pabaigą, visi už rankų susikibę, iškėlę trispalves, sudainavo „Žemėj Lietuvos“. Dar ilgai neskubėjo skirstytis, bendravo prie vaišių stalo. Visi vieningi ir dideli… Bendrystės jausmo vedami, pašlavantiškiai tęsia ir puoselėja savo krašto tradicijas, kuriomis, ko gero, iš Aukštybių su visais džiaugėsi ir knygelės „Kur tekėjo Šlavanta“ autoriai Aldona Degutytė ir Juozas Palionis, dar taip neseniai drauge buvę su visais ant piliakalnio ir vylęsi, kad „Pašlavančio kaimo žmonės, per jų gyvenimus praūžę įvykiai jau niekada nebus užmiršti, jų neužklos laiko dulkės“…
Palma Pugačiauskaitė