„Žodžio magija. Likimas – išsipildymas“

Šiemet, gegužę, Lietuvoje surengtas 51 –asis, o Birštone – 18-asis Poezijos pavasaris. Kas atviras poezijai, kas jos laukia, tas ją randa ir kasdienybėje: vėjo pučiamos medžio šakos virpesy, Nemuno bangelių ribuliavime ir tylos ritme.

PP 2015 30_3

Poezijos pavasario festivalio laukiame, laukiame šventės, laukiame sielų atsivėrimo, tos ypatingos poezijos auros. Tas laukimas taip pat yra poezija, jau gyvename joje: kažkas bibliotekoje ruošia parodą, kažkas ją apipavidalina, kažkas susidomi, peržvelgia, tai – būsimos šventės preliudija…

PP 2015 30_12Gegužės 30 d. Poezijos pavasario šventė prasidėjo centriniame parke. Birštono savivaldybėsmerė N. Dirginčienė, bibliotekos skaitytoja, „Bibliotekėlės“ idėjos iniciatorė T. Žižienė ir bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė perkirpo Bibliotekėlės (knygų namelio), įkurdintos skulptūrų parke, juostelę ir įkurdino pirmąsias poezijos knygas. Jas galės kiekvienas pasiimti be prievolės grąžinti, galės atnešti savo knygų ar žurnalų, kad kiti galėtų pasinaudoti.

O 18 val. vyko poezijos puota Kurhauze. Dalyvavo poetai Daiva Čepauskaitė, Jurgita Jasponytė, Ramutė Skučaitė, Alisija Rybalko, poetų grupės vadovas Ričardas Šileika, juos visus gausiai į Kurhauzą susirinkusiems birštoniečiams ir miesto svečiams pristatęs. Tradiciškai poezijos puotai vadovavo aktorė Virginija Kochanskytė. Muzikinei daliai – kompozitorius, bardas Andrius Kulikauskas. Temą „Žodžio magija. Likimas – išsipildymas“ pasiūlė bardas, prisiminęs K. Praniauskaitės eilėraštį, pažadinusį poetą A. Baranausko asmenyje. Anot bardo „Man daina užkimba kaip žvejyboj“, t. y eilėraštis tampa impulsu naujai dainai. Šią temą pasigavo ir poetai, jie, nors buvo pasiruošę skaityti vienus eilėraščius, ekspromtu juos keitė kitais, „išsipildžiusiais“. D.Čepauskaitė pritarė, jog būna, kad parašo eilėraštį, o po kurio laiko tai išsipildo. „Gal poetai tik laidininkai, kažkas kitas rašo per mus…“ , samprotavo poetė. Ir paskaitė savo išsipildžiusių eilių. Publikos mylima ir laukta poetė, daugelio arijų libretų autorė Ramutė Skučaitė skaitė išsipildžiusias eiles „Ar žino kas“, „Dar vis galiu už duonos kąsnį užmokėti“ , „Laumiukas“ ir kitus. A. Rybalko skaitė dar Vilniuje, 1989 m. parašytą eilėraštį apie išvažiavimą, po 10 m. tai išsipildė. Eilėraštis „Kelionė į Lietuvą“ parašytas 2000 m., ir štai šiandien ji grįžusi į Lietuvą. Alicija skaitė ir daugiau savo kūrybos „Kaip paskirstyti meilę?“, „ Protokolas“ ir kitus.

PP 2015 30_11Neatvykusių ukrainiečių poetų Boriso Chersonskij ir Liudmilos Chersonskajos eilėraščius, išverstus A. A. Jonyno, skaitė D. Čepauskaitė. Jaunoji poetė J. Jasponytė skaitė „išsipildžiusius“ eilėraščius „Vidiniai geležinkeliai“, „Likimas“, „Pradėjimas“, „Gimimas“, „Išėjimas“ . Poetas, fotografas R.Šileika skaitė kiek ironiškas išsipildžiusias teležinutes. Aktorė V. Kochanskytė, vis paskaitydama eilių, primindama Just. Marcinkevičiaus 85 – ąsias gimimo metines, kalbėjo, kad poetas yra tarp mūsų, jei mes skaitome jo eiles, kalbame apie jį, Virginija perskaitė H. Radausko eilėraštį „Sugrįžimas“, išspausdintą jau po poeto mirties. Skaitomus tekstus muzika keisdamas bardas A.Kulikauskas užkrėtė besiklausančius ir melancholija ir humoru, ir linksmumu.

Vakaro pabaigoje, dėkodama, kad poetai nepasiliko Šilavote, kad paskleidė čia susirinkusiems labai gražių jausmų, bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė įteikė poetams pagarbos ir padėkos ženklą – Birštono pievų ryškiaspalvių žiedų puokštes, sakydama, kad poezija reikalinga birštoniečiams ir kurorto svečiams, dėkojo susirinkusiems renginio lankytojams. Birštono savivaldybės vicemeras V. Kederys taip pat dėkojo poetams ir susirinkusiems, linkėdamas ,,kad mūza poetų neaplenktų, kad mes dar girdėtume daug eilių…“

PP 2015 30_7R.Šileika įteikė A. Jaskūnienei, V. Kederiui ir V. Kochanskytei poezijos pavasario „papildinius“, t.y. knygas su CD, kad poeziją būtų galima ir skaityti, ir klausyti…

„Žmonės išeidami ir ateidami viską praranda, lieka kūryba“, sakė V. Kochanskytė. Šventė baigėsi, poezija liko mūsų atminty. Semkimės jos rieškučiomis ir po trupinėlį, kad kasdienybė būtų nors kiek pakylėta, kad mūsų sielos dainuotų…

Nijolė Raiskienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.